Algimantas Jonas Marcinkevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Algimantas Jonas Marcinkevičius
Gimė 1921 m. balandžio 15 d.
Kaunas
Mirė 2014 m. vasario 19 d. (92 metai)
Tėvas Mykolas Marcinkevičius
Motina Ona Mažylytė
Sutuoktinis (-ė) Danutė
Vaikai Algis, Rimtautas
Veikla gydytojas kardiochirurgas
Alma mater 1947 m. Vilniaus universitetas

Algimantas Jonas Marcinkevičius (1921 m. balandžio 15 d. Kaune – 2014 m. vasario 19 d.) – Lietuvos gydytojas kardiochirurgas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė medikų šeimoje. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1947 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1947–1991 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 19561990 m. Bendrosios chirurgijos katedros vedėjas, 1963–1990 m. dar ir Probleminės širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos vadovas; nuo 1965 m. profesorius. 1963 m. medicinos mokslų daktaras.[1] 1983–1990 m. Respublikinės širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas. Nuo 1990 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.[2]

Palaidotas Jeruzalės kapinėse.[3]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė širdies ir kraujagyslių chirurgų mokyklą. Pirmasis Lietuvoje operavo daugelį širdies ydų, protezavo širdies vožtuvus, rekonstravo širdies vainikines arterijas, pašalino aortos krūtininės dalies aneurizmą. 1964 m. atliko pirmąsias Lietuvoje atviras širdies operacijas naudodamas hipotermiją ir dirbtinę kraujotaką. 1987 m. rugsėjo 3 d. vadovavo pirmajai Lietuvoje širdies persodinimo operacijai.[4]

Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių. Vadovėlio „Klinikinė chirurgija“ (1980 m.) vienas autorių. 19851993 m. Lietuvos chirurgų draugijos pirmininkas. 19891992 m. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas. Nuo 1988 m. Tarptautinės chirurgų kolegijos narys, nuo 1989 m. Tarptautinės kardiotorakalinės chirurgijos draugijos narys, nuo 1990 m. Tarptautinės širdies ir kraujagyslių chirurgų draugijos narys, Baltijos šalių krūtinės ir širdies bei kraujagyslių chirurgų draugijos garbės narys.[5][6]

2011 m. LTV sukurta televizijos apybraiža „Profesorius. A. Marcinkevičiaus 90-metį minint“.[7][8]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=B Archyvuota kopija 2014-07-28 iš Wayback Machine projekto.
  2. http://lma.lt/index.php?option=com_k2&view=item&layout=item&id=122&Itemid=195&lang=lt
  3. Netekome širdies chirurgijos pradininko Lietuvoje A. J. Marcinkevičiaus
  4. Dovilė Jablonskaitė „Širdies persodinimas: 25 metai stebuklų“, „15min“, 2012 m. liepos 9 d. 21:48 [1]
  5. Vytautas SirvydisAlgimantas Jonas Marcinkevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 689
  6. Algimantas Jonas Marcinkevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 250 psl.
  7. http://www.youtube.com/watch?v=HFErMxkMm9E
  8. http://www.youtube.com/watch?v=ahvm9C0otTo
  9. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=15092
  10. Įteikta lietuviškoji Nobelio premija, 2006-06-08 Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Akademikas Algimantas Marcinkevičius: bibliografinė rodyklė / Teresė Dragūnienė, Alma Černiutė. – Vilnius: Lietuvos medicinos biblioteka, 1996. – 119 p.: portr. – ISBN 9986-763-00-2
  • Širdis yra graži: knyga apie profesorių Algimantą Marcinkevičių / Marija Virketienė, fotogr. Petras Katauskas. – Vilnius: Tyto alba, 2011. – 447 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-16-825-6 [2][neveikianti nuoroda]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]