Vikisritis:Vokietija

Peršokti į: navigacija, paiešką

Sveiki atvykę į Vokietijos vikisritį! • • • Herzlich willkommen im Portal Deutschland!

Flag of Germany.svg
Coat of arms of Germany.svg
LocationGermany.png

Vokietija (vok. Deutschland), oficialiai – Vokietijos Federacinė Respublika (VFR; vok. Bundesrepublik Deutschland, BRD) – valstybė Vakarų Europoje, sudaryta iš 16 federacinių vienetų (žemių). Šiaurėje ribojasi su Danija, Šiaurės ir Baltijos jūra, rytuose – su Lenkija ir Čekija, pietuose – su Austrija bei Šveicarija, vakaruose – su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais.

Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių Europos šalis (~81,8 mln. gyv.). Pagal BVP dydį – ketvirta pasaulyje ir yra laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Viena iš Europos Sąjungos steigėjų. Be to, JTO, OECD, NATO, ESBO bei G8, kitų tarptautinių organizacijų narė ir svarbi paramos teikėja.

Anksčiau Vokietijos vardu buvo vadinama ne valstybė, bet daugybė savarankiškų kunigaikštysčių ir karalysčių Europos viduryje. Valstybingumo pradžią žymi 962 m. buvusio Karolingų paveldo pagrindu susikūrusi Šventąja Romos imperija (gyvavusi iki 1806 m.). 1871 metais suvienijus vokiškas žemes, buvo įkurta Vokietijos imperija (joje dominavo Prūsijos karalystė). 1949 m. Vokietija buvo padalinta į Rytų Vokietiją ir Vakarų Vokietiją. Dabartinėse savo sienose Vokietija buvo suvienyta 1990 m. spalio 3 d.

Rinktinė iliustracija

Ar žinote, kad...?

Rinktinis straipsnis

Rūkas Zauerlande
VokietijaVidurio Europos valstybė, susikerta svarbiausi pasaulinės reikšmės transporto ir prekybos keliai. Vokietija priskiriama Vakarų Europai.

Kranto linijos ilgis 2 389 km. Šiaurėje skalauja Šiaurės jūra ir Baltijos jūra. Šiaurės jūros krantas: vatinis (vatai – pakrantės seklumos, apsemiamos kasdienių potvynių) arba vedinis; būdingi žemi, dumblėti, sunkiai prieinami krantai; potvyniai ir atoslūgiai, siekiantys 2–3,5 m. Emso, Jadės, Vėzerio, Elbės estuarijos, Helgolando ir Vukiečių užetėkiai. Baltijos jūros krantui būdingi fjordai ir lagūnos; Kylio, Liubeko ir Pomeranijos užutėkiai, Ščesino marios, Greifsvaldo, Zalio, Jasmundo lagūnos.

Rinktiniai straipsniai

Kaip galiu prisidėti?

Kategorijos

Kitos vikisritys