Vokietijos žemės
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
Pagal konstitucinę santvarką (pagal VFR Konstituciją), administracinį suskirstymą Vokietiją sudaro 16 (vad. federalinių, federacijos) žemių („landų“); vok. Land – 'žemė', dgs. Länder; dalykinėje kalboje (šnekamojoje kalboje rečiau) – Bundesland, pažodžiui – 'Sąjungos žemė', dgs. Bundesländer).
Žemės yra Vokietijos Federacijos (pažodžiui – Vokietijos Sąjungos) „sudėtinės valstybės“, „dalinės valstybės“, „valstybės narės“ (vok. Gliedstaat arba Teilstaat). Jos turi dalinį suverenitetą. Žemės turi savo atstovus dviejų rūmų nacionaliniame parlamente, konkrečiai – Federacijos Taryboje (Bundesrate).
Vokietijos žemės (remiantis teismų praktika ir vyraujančia teisės mokslo doktrina) yra originalūs valstybės teisės subjektai. Pagal Vokietijos Pagrindinį Įstatymą (Art. 32 Abs. 3 GG) Federacija žemėms yra suteikusi apribotą tarptautinį teisinį subjektiškumą. Remiantis tuo, žemės su kitais tarptautinės teisės subjektais turi teisę sudaryti tarptautines sutartis, tačiau tik gavę Federacijos Vyriausybės (Bundesregierung) pritarimą ir tik tada, jeigu žemėms priklauso atitinkama įstatymų leidybos kompetencija. Kai kurios žemės netgi yra įstojusios į tarptautines organizacijas[1]
Dabartinis Vokietijos suskirstymas į žemes susiformavimo tik 1990 m. (kai susijungė Rytų ir Vakarų Vokietija). Iki tol suskirstymas į žemes buvo tik Vakarų Vokietijoje.
Federalinės žemės ir Europos Sąjunga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kuo labiau ES teisės aktas tiesiogiai paliečia kurią nors vieną iš Vokietijos žemių, tuo ji daugiau turi sprendimo galių, bendrą sprendimą dėl VFR pozicijos priimant Vokietijos Federacijos atstovybei[2]. Kiekviena Vokietijos žemė Europos Sąjungoje turi savo atstovybę Briuselyje. Kiekviena – atskirą pastatą (tik Hamburgas ir Šlėzvigas-Holšteinas turi bendrą taip vad. „Hanzos biurą“, angl. Hanse-Office)[3]. Nekoordinuota atskirų žemių atstovybių veikla, savarankiški jų veiksmai ES institucijose, pasak Vokietijos užsienio reikalų ministerijos, susilpnina Vokietijos poziciją Europos Sąjungoje[4].
Žemės, jų sostinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.svg)
| Žemė | Gyventojų skaičius | Sostinė | ||
|---|---|---|---|---|
| 1 | Badenas-Viurtembergas | Baden-Württemberg | 10 694 215 | Štutgartas (Stuttgart) |
| 2 | Bavarija | Bayern | 12 423 000 | Miunchenas (München) |
| 3 | Berlynas | Berlin | 3 386 929 | Berlynas (Berlin) |
| 4 | Brandenburgas | Brandenburg | 2 567 220 | Potsdamas (Potsdam) |
| 5 | Brėmenas | Bremen | 663 642 | Brėmenas (Bremen) |
| 6 | Hamburgas | Hamburg | 1 737 000 | Hamburgas (Hamburg) |
| 7 | Hesenas | Hessen | 6 089 000 | Visbadenas (Wiesbaden) |
| 8 | Meklenburgas-Pomeranija | Mecklenburg-Vorpommern | 1 726 000 | Šverinas (Schwerin) |
| 9 | Žemutinė Saksonija | Niedersachsen | 8 002 916 | Hanoveris (Hannover) |
| 10 | Šiaurės Reinas-Vestfalija | Nordrhein-Westfalen | 18 079 686 | Diuseldorfas (Düsseldorf) |
| 11 | Reino kraštas-Pfalcas | Rheinland-Pfalz | 4 059 000 | Maincas (Mainz) |
| 12 | Saras | Saarland | 1 057 502 | Sarbriukenas (Saarbrücken) |
| 13 | Saksonija | Freistaat Sachsen | 4 301 267 | Drezdenas (Dresden) |
| 14 | Saksonija-Anhaltas | Sachsen-Anhalt | 2 523 000 | Magdeburgas (Magdeburg) |
| 15 | Šlėzvigas-Holšteinas | Schleswig-Holstein | 2 823 000 | Kylis (Kiel) |
| 16 | Tiuringija | Thüringen | 2 373 000 | Erfurtas (Erfurt) |
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Demokratische Legitimation der Tätigkeit internationaler Organisationen, S. 13, 15 ir kt.
- ↑ http://www.spiegel.de/spiegel/print/d-34076867.html?name=Kleinkarierter+Gr%26ouml%3B%26szlig%3Benwahn
- ↑ http://www.joens.eu/9_laenderv.php Archyvuota kopija 2007-09-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „DER SPIEGEL“, 46/2004 vom 08.11.2004, Seite 80. Autor: Markus Verbeet
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Werner Künzel/Werner Rellecke: Geschichte der deutschen Länder, Münster 2005, ISBN 3-402-03416-6.
- Hans Georg Wehling: Die deutschen Länder. Geschichte, Politik, Wirtschaft, 2004, ISBN 3-531-43229-X.
- Sven Leunig: Die Regierungssysteme der deutschen Länder. Springer VS, 2. Aufl. 2012, ISBN 978-3-531-17421-1.
- Sven Leunig: Die Regierungssysteme der deutschen Länder im Vergleich. Budrich, Opladen 2007, ISBN 3-8252-2844-4.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Parlamentsspiegel – Dokumente der Landesparlamente der Bundesrepublik Deutschland
- Fast alle deutschen Bundesländer stellen grafisch leicht abgewandelte Landes-Logos oder ein Landes-Signet zur Verfügung (Linkliste)
| |||||||
