Walter Gropius
| Walter Gropius | |
|---|---|
| |
| Valteris Gropijus 1919 m. | |
| Gimė | 1883 m. gegužės 18 d. Berlynas, Vokietijos imperija |
| Mirė | 1969 m. liepos 5 d. (86 metai) Bostonas, Masačusetsas |
| Tautybė | vokietis |
| Tėvas | Walter Adolph Gropius |
| Motina | Manon Auguste Pauline Scharnweber |
| Sutuoktinis (-ė) | Alma Mahler, Ise Frank |
| Veikla | Vokietijos ir JAV architektas |
| Žinomas (-a) už | „Bauhaus“ mokyklos įkūrėjas, vienas iš modernizmo architektūros pradininkų |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Karališkojo britų architektūros instituto aukso medalis (1959)[1] | |
 Vikiteka |
Walter Gropius |
Valteris Adolfas Georgas Gropijus (vok. Walter Adolph Georg Gropius, 1883 m. gegužės 18 d. Berlyne – 1969 m. liepos 5 d. Bostone) – Vokietijos ir Jungtinių Valstijų architektas, architektūros teoretikas ir dizaineris.[3] „Bauhaus“ mokyklos įkūrėjas.[4] Kartu su Liudvigu Mysu van der Rohe, Le Korbiuzjė ir Franku Loidu Raitu laikomas vienu modernizmo architektūros pradininkų ir vienu ryškiausių internacionalinio stiliaus kūrėjų.[5]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė pasiturinčioje architekto Valterio Adolfo ir Manon Augustės Paulinės Gropijų šeimoje. Studijavo architektūrą Miuncheno (1903–1904 m.) ir Berlyno (1905–1907 m.) aukštosiose technikos mokyklose, lankėsi Italijoje, Ispanijoje, Anglijoje. 1907–1910 m. Berlyne dirbo Pėterio Bėrenso architektūrinėje bendrovėje kartu su L. Mysu van der Rohe ir Le Korbiuzjė. 1910 m. kartu su Adolfu Mejeriu įkūrė savo architektūrinę bendrovę.[6] Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui paimtas į kariuomenę, tarnavo kavalerijoje Vakarų fronte. 1919 m. Veimare įkūrė „Bauhaus“ architektūros ir taikomosios dailės mokyklą, iki 1928 m. buvo jos direktoriumi.[7] 1928–1934 m. vertėsi privačia praktika Berlyne.[3]
Atėjusiems į valdžią naciams uždarius „Bauhaus“ mokyklą ir apribojus modernizmo architektūros plėtotę, 1934 m. slapčia paliko Vokietiją ir per Italiją pasitraukė į Angliją, kur dirbo modernistinių namų, butų ir baldų projektavimo bendrovėje „Isokon“. 1937 m. emigravo į Jungtines Valstijas, iki 1952 m. dėstė Harvardo universiteto Dizaino mokykloje Kembridže, 1938–1952 m. buvo Architektūros departamento vadovas, profesorius. 1944 m. priėmė JAV pilietybę, o 1945 m. kartu su kitais architektais – savo buvusiais mokiniais – Kembridže įkūrė architektų asociaciją „The Architects Collaborative“ (Drauge dirbantys architektai), kuri tapo viena iš žymiausių XX a. antros pusės pasaulio architektūrinių bendrovių (veikė iki 1995 m.).[6][3]
1956 m. apdovanotas Karališkojo britų architektūros instituto aukso medaliu, 1959 m. – Amerikos architektūros instituto aukso medaliu, 1968 m. išrinktas Nacionalinės dizaino akademijos nariu. Mirė 1969 m. Bostone, po trumpos ligos.[8]
Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvo vedęs du kartus: 1915–1920 m. našlę Almą Maler (Alma Mahler), su kuria susilaukė dukters Manon (1916–1935 m.), 1922 m. – žydę Izę Frank (Ise Frank), su kuria gyveno iki pat savo mirties. Po Izės sesers mirties abu įvaikino Izės sesers dukterį Beatę.[8]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
V. Gropijus buvo vienas žymiausių XX a. architektų, padaręs didelę įtaką modernizmo architektūros raidai.[9] Kūrė funkcionalizmo kryptimi;[3] kaip ir kiti modernistai kritikuotas už pernelyg funkcinę savo projektuotų pastatų estetiką. V. Gropijus mėgo komandinį darbą, didesnę dalį projektų sukūrė bendradarbiaudamas su kitais architektais.[6] Svarbiausi jo darbai – „Fagus“ gamyklos pastatas Alfelde (kartu su A. Mejeriu, 1911 m.) ir Bauhauzo mokyklos pastatai Desau (1926 m.) – funkcionalūs, paprastų formų, be puošybos, vientiso stiklo sienų, plokščių stogų. Kiti žymesni projektai – nuosavas gyvenamasis namas Linkolne, Masačusetse (1938 m., vienas pirmųjų tarptautinio modernizmo pavyzdžių), Harvardo universiteto Harkneso centras Kembridže (kartu su kitais, 1950 m.), Bagdado universiteto rūmai (kartu su kitais, 1960 m., tebestatomi),[9] Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Atėnuose (kartu su kitais, 1959–1961 m.), Pan Am dangoraižis Niujorke (kartu su kitais, 1959–1963 m.). Parengė funkcionalių ir ekonomiškų gyvenamųjų rajonų projektų Desau (Tertenas, 1926–1930 m., kartu su H. Mejeriu), Karlsrūjėje (Damerštokas, 1928–1929 m., kartu su kitais), Berlyne (Zymensštatas, 1929–1931 m., kartu su M. Vagneriu ir H. Šarūnu).[3][10]
V. Gropijus reikšmingas ne tik kaip architektas, bet ir kaip architektūros teoretikas ir pedagogas. Parašė knygų, iš kurių svarbiausia – „Naujoji architektūra ir Bauhauzas“ (The New Architecture and The Bauhaus, 1935 m.). Sukūrė ir automobilių, baldų dizaino, parodų paviljonų projektų.[3]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Fagus gamyklos Alfelde, Vokietijoje, pagrindinis pastatas, davęs pradžią tarptautiniam modernizmui
Architekto asmeninis namas (1938) Linkolne
Alan I W Frank namo interjeras
![Modernios stilistikos JAV ambasada Atėnuose suderinta su istorine Atėnų aplinka – pastato formos primena netoliese esančio Partenono architektūrą.[11]](/wiki/Vaizdas:American_embassy_at_vasilissis_sophias_in_athens.JPG)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ RIBA Royal Gold Medal, Design Intelligence. Nuoroda tikrinta 2021-06-04.
- ↑ AIA Gold Medal, Design Intelligence. Nuoroda tikrinta 2021-06-04.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Vaidas Petrulis. Walter Gropius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ Bauhaus, The Tate Collection. Nuoroda tikrinta 2019-09-01.
- ↑ International Style, Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2019-09-01.
- ↑ 6,0 6,1 6,2 Walter Gropius (1883-1969) , Encyclopedia of Art and Design. Nuoroda tikrinta 2021-05-30.
- ↑ Walter Adolph Gropius 1883 - 1969, Interviews, BBC Four. Archyvuota 2006-06-25. Nuoroda tikrinta 2021-05-30.
- ↑ 8,0 8,1 Walter Gropius - Biography and Legacy, The Art Story. Nuoroda tikrinta 2021-05-30.
- ↑ 9,0 9,1 Walter Gropius, Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-06-11.
- ↑ Inga Karlštrēma, Modernisms, arhitektūrā, Nacionālā enciklopēdija, 2020-12-28. Nuoroda tikrinta 2021-04-06.
- ↑ Art:Architecture for Athena, Time, 1957-07-15. Nuoroda tikrinta 2021-06-11.