Bohemija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Čekijos istorinis regionas:
Čechy / Böhmen
Šalis vakarų Čekija
Herbas Small coat of arms of the Czech Republic.svg
Tautos čekai
Miestai Praha
CZ-cleneni-Cechy-wl.png
Bohemija dabartinės Čekijos Respublikos žemėlapyje

Bohemija (ček. Čechy, vok. Böhmen) – istorinis regionas Vidurio Europoje, Čekijos vakaruose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kraštui pavadinimą suteikė keltų gentis bojai, čia gyvenusi II–I a. pr. m. e.[1], vėliau juos pakeitė germanų gentis markomanai[2].

V–VI a. regione apsigyveno slavai. IX a. kraštą prisijungė Didžioji Moravija, kurios valdymo laikotarpiu įsigalėjo krikščionybė. Vėliau regione susikūrė Bohemijos valstybė, priklausiusi Šventosios Romos imperijai. Valdant Otokarui II, šalis pasiekė klestėjimo viršūnę, kuomet Bohemija užvaldė Austriją ir darė įtaką sritims net iki Adrijos jūros. Karolis IV Liuksemburgietis 1348 m. įkūrė Prahos universitetą, o 1355 m. tapo Šventosios Romos imperatoriumi. 14711526 m. Bohemiją valdė Jogailaičiai, o 1526–1918 – Habsburgai. Pastarieji panaikino Bohemijos, kaip karalystės, statusą ir įteisino vokiečių kalbos viršenybę krašte[3].

Po Pirmojo pasaulinio karo dalyje Austrijos-Vengrijos susikūrė Čekoslovakija, į kurią įėjo ir Bohemija. 1938 m. jos dalis, kurioje gyventojų daugumą sudarė vokiečiai, buvo prijungta prie Vokietijos, o 1939 m. vokiečių rankose atsidūrė likusi regiono dalis, kuri įėjo į Bohemijos ir Moravijos protektoratą. Nuo 1945 m. Bohemija vėl atiteko Čekoslovakijai, o 1993 m., šiai skilus, tapo Čekijos Respublikos sudedamaja dalimi[4].

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bohemija ribojasi rytuose su Moravija, pietuose su Austrija, vakaruose su Vokietija ir šiaurės rytuose su Lenkija. Sieną su užsienio valstybėmis formuoja Sudetų kalnai šiaurėje ir Bohemijos Miškas pietuose bei vakaruose[5].

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]