Abelis Klenickis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Abelis Klenickis
Gimė: 1904 m. liepos 14 d.
Tauragė
Mirė: 1990 m. gegužės 13 d. (85 metai)
Vilnius
Veikla: kompozitorius, dirigentas, smuikininkas
Partija: 1943 m. SSKP
Alma mater: 1953 m. LSSR konservatorija

Abelis Klenickis (1904 m. liepos 14 d. Tauragėje – 1990 m. gegužės 13 d. Vilniuje) – Lietuvos kompozitorius, dirigentas, smuikininkas, menotyros kandidatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19281940 m. Valstybės teatro orkestro smuikininkas. 1930 m. baigė Kauno muzikos mokyklą, I. Vildmano-Zaidmano smuiko klasę. 1938–1940 m. studijavo Kauno konservatorijoje, mokytojai Juozas Gruodis ir Jurgis Karnavičius. Karo metais pasitraukė į Rusijos gilumą. 19421944 m. Lietuvos SSR valstybinių meno ansamblių Pereslavlyje Zaleskyje dirigentas. [1]

1944–1945 m. ir 19581963 m. LSSR filharmonijos, 1945–1958 m. Lietuvos radijo simfoninio orkestro dirigentas. 1953 m. eksternu baigė LSSR konservatorijos kompozicijos klasę, 1956 m. baigė Maskvos konservatorijos aspirantūrą, L. Ginzburgo dirigavimo klasę. 1953–1990 m. dėstė LSSR konservatorijoje, nuo 1976 m. profesorius. 1961 m. menotyros mokslų kandidatas. Dirigavo Maskvos, Rygos, Talino, Minsko ir kt. simfoniniams orkestrams.

1945–1954 m. LSSR kompozitorių sąjungos atsakingasis sekretorius, 19491951 m. ėjo ir sąjungos pirmininko pareigas. [2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Socialistinio realizmo ir sovietinės ideologijos apologetas, naujovių lietuvių kompozitorių kūryboje kritikas. Kūrybai būdingos klasicistinės muzikos tradicijos, deklaratyvi sovietinė tematika. [3]

Kūriniai

  • Koncertas smuikui ir orkestrui, 1929 m.
  • Variacijos smuikui ir orkestrui Stasio Šimkaus kūrinių temomis, 1943 m.
  • Marytė Melnikaitė, kantata, 1945 m., žodžiai – Salomėja Nėris
  • Ačiū Stalinui, kantata, 1947 m.
  • Virš laisvų arimų, kantata, 1949 m., žodžiai – Jonas Lapašinskas
  • Didysis Tėvynės karas, ciklas balsui ir simfoniniam orkestrui, 1949 m.
  • Prie Nemuno, opera, 1951 m., libretas – Borisas Dauguvietis, Vladas Mozūriūnas, Stasys Yla ir Jonas Mackonis, pastatyta 1960 m., Klaipėdos liaudies operos teatras
  • Raudonojoje aikštėje, kantata, 1956 m., žodžiai – Eduardas Mieželaitis
  • Vardan taikos, kantata, 1956 m., žodžiai – P. Milaknis
  • Vasaros diena, siuita, 1956 m.
  • Į laimę, oratorija, 1957 m., žodžiai – Julius Janonis
  • Koncertas poema violončelei ir orkestrui, 1962 m.
  • Simfonijetė, 1962 m.
  • Lietuvos keliais, siuita, 1964 m., žodžiai – Kostas Kubilinskas
  • Romansas smuikui ir orkestrui, 1967 m.
  • Pučiamųjų kvintetas, 1968 m.
  • Beširdis, baletas vaikams, libretas – Juozas Gudavičius, Lili Navickytė ir Irena Stravinskienė, pastatytas 1969 m.
  • Variacijos kameriniam orkestrui, 1971 m.
  • Laužai, kantata, 1974 m., žodžiai – Ramutė Skučaitė
  • Kantata apie laužus vaikų chorui ir simfoniniam orkestrui, 1974 m.
  • Pergalė, uvertiūra, 1977 m.
  • Simfonija, 1982 m.
  • 3 styginių kvartetus: 1933 m., 1945 m., 1948 m.
  • Parašė solo ir choro dainų
  • Šokis, valtornai ir fortepijonui

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Instrumentinio koncerto dirigavimas. – Vilnius: Laikraščių ir žurnalų leidykla, 1958. – 34 p.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.shtetl.lt/lt/person/384,abelis-klenickis/
  2. Arvydas Karaška. Abelis Klenickis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 339 psl.
  3. Arvydas Karaška. Abelis Klenickis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 258 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dirigavimas ir Lietuvos dirigentai / Rimas Geniušas. – Vilnius, 1973. – 125 p.: iliustr.