Valentin Kiparsky
Valentinas Kiparskis (suom. Valentin Kiparsky, rus. Валентин Юлиус Александр Кипарский, 1904 m. liepos 4 d. Sankt Peterburgas – 1983 m. gegužės 18 d. Helsinkis) –Livonijos (Baltijos vokiečių) kilmės Suomijos kalbininkas slavistas, baltistas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1926-1932 m. studijavo Helsinkio ir Prahos, 1935-1938 m. Latvijos, Karaliaučiaus universitete. 1934 m. daktaras. Suomijos mokslų akademijos garbės narys.
Nuo 1938 m. dėstė Helsinkio universitete, 1947-1958 m. ir 1963-1974 m. šio universiteto, 1958–1963 m. Berlyno laisvojo universiteto profesorius.
Sūnus kalbininkas Paulis Kiparskis.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugiausia tyrė slavų kalbas, baltų, germanų ir finougrų kalbų santykius. Baltų kalbotyrai reikšmingas veikalas – „Kuršių klausimas“, kuriame teigė kuršių kalbą buvus artimą latvių kalbai. Paskelbė straipsnių iš prūsų kalbos, Baltijos tautų kalbų kontaktų, lietuvių literatūros ir kitų.
1938 m. lankėsi Lietuvoje – Kaune, Palangoje. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bendrieji slavų kalbų germanizmai (Die gemeinslavischen Lehnwörter aus dem Germanischen), 1934 m.
- Svetimi elementai Baltijos vokiečių kalboje (Fremdes im Baltendeutsch), 1936 m.
- Rusų rašomosios kalbos žodžio kirtis (Der Wortakzent der russischen Schriftsprache), 1962 m.
- Rusų kalbos istorinė gramatika (Russische historische Grammatik), 3 t., 1963-1975 m.
- Kuršių klausimas (Die Kurenfrage), 1939 m.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Algirdas Sabaliauskas. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija, d. 2, Vilnius, 1982 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Valentin Kiparsky. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 130 psl.