Valentin Kiparsky

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Valentinas Kiparskis (suom. Valentin Kiparsky, rus. Валентин Юлиус Александр Кипарский, 1904 m. liepos 4 d. Sankt Peterburgas1983 m. gegužės 18 d. Helsinkis) – rusų kilmės Suomijos kalbininkas slavistas, baltistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1926-1932 m. studijavo Helsinkio ir Prahos, 1935-1938 m. Latvijos, Karaliaučiaus universitete. 1934 m. daktaras. Suomijos mokslų akademijos garbės narys.

Nuo 1938 m. dėstė Helsinkio universitete, 1947-1958 m. ir 1963-1974 m. šio universiteto, 1958–1963 m. Berlyno laisvojo universiteto profesorius.

Sūnus kalbininkas Paulis Kiparskis.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiausia tyrė slavų kalbas, baltų, germanų ir finougrų kalbų santykius. Baltų kalbotyrai reikšmingas veikalas – „Kuršių klausimas“, kuriame teigė kuršių kalbą buvus artimą latvių kalbai. Paskelbė straipsnių iš prūsų kalbos, Baltijos tautų kalbų kontaktų, lietuvių literatūros ir kitų.

1938 m. lankėsi LietuvojeKaune, Palangoje. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bendrieji slavų kalbų germanizmai (Die gemeinslavischen Lehnwörter aus dem Germanischen), 1934 m.
  • Svetimi elementai Baltijos vokiečių kalboje (Fremdes im Baltendeutsch), 1936 m.
  • Rusų rašomosios kalbos žodžio kirtis (Der Wortakzent der russischen Schriftsprache), 1962 m.
  • Rusų kalbos istorinė gramatika (Russische historische Grammatik), 3 t., 1963-1975 m.
  • Kuršių klausimas (Die Kurenfrage), 1939 m.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Algirdas Sabaliauskas. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija, d. 2, Vilnius, 1982 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas SabaliauskasValentin Kiparsky. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 130 psl.