Kazimieras Balkūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kazimieras Balkūnas (1904 m. kovo 13 d. Pakumpryje, Prienų vlsč. – 1982 m. lapkričio 15 d. Lietuvoje) – Lietuvos teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, rezistentas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ūkininkų šeimoje. 1925 m. baigė Prienų „Žiburio“ gimnaziją, vėliau 19251927 m. ten pat mokytojavo. 1927 m. įstojo į Kauno universiteto Teisės fakultetą, kuri 1931 m. baigė. Universitete aktyviai dalyvavo studentų ateitininkų veikloje, "Vytauto" klubo narys[1]. Baigęs universitetą dirbo advokatu Kaune ir toliau dalyvavo ateitininkų, šaulių ir pavasarininkų veikloje. 19301932 m. buvo „Pavasario“ federacijos generalinis sekretorius.

Sovietinės okupacijos metais dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronto veikloje, Adolfo Damušio organizuotoje LAF’o patarėjų grupėje.

Įsikūrus Lietuvių frontui, jau pradiniame veiklos tarpsnyje dalyvavo LF vadovaujančiojoje grupėje, o paskui LF vadovaujančiajame centre (LFVC), tvarkė organizacinius klausimus. 1942 m. organizavus vyriausiąjį vadovaujantįjį centrą – Tautos Tarybą – buvo įtrauktas į jos veiklą, dalyvavo kuriant tautos pasipriešinimo strategiją ir praktiką.

Taip pat aktyviai dalyvavo aptariant Lietuvių fronto programą, siekiant tobulesnės demokratijos ir formuluojant ją nusakančius tekstus.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „"Vytauto" klubui - 75“ „XXI amžius“