Leokadija Belvertaitė-Žygelienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Leokadija Belvertaitė-Kamuntavičienė-Žygelienė (1904 m. sausio 24 d. Pociūniškiai, Merkinės valsčius1992 m. rugpjūčio 13 d. Kaunas) – Lietuvos keramikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sutuoktinis Balys Žygelis. 1937 m. baigė skulptūrą Kauno meno mokykloje, nuo 1943 m. dėstė Kauno amatų mokykloje, dirbo Kauno „Dailės“ kombinate.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena žymiausių lietuvių figūrinės žanrinės keramikos kūrėjų. Jos keraminės skulptūrėlės „Eglė žalčių karalienė“, „Suktinis“, „Kepurinė“, „Rūtų darželyje“, „Mergaitė su stirniuku“, „Vaikai su sviediniu“ XX a. šeštame – septintame dešimtmetyje tapo masinės gamybos etalonais. Joms būdinga monumentali, apibendrinta forma, plastiškumas, dekoro santūrumas, judesio, nuotaikų, ornamentikos žaismė. Personažai turi lyrizmo, humoro bruožų.

Sukūrė skulptūros ir tapybos kūrinių Alytaus, Butrimonių, Pivašiūnų, Vilkijos, Žilinų bažnyčioms. Savitai interpretavo tautodailės tradicijas, puoselėjo tautinio mentaliteto idėjas. Dalyvavo parodose Vilniuje, Kaune, Maskvoje, Rygoje, Leipcige, Osakoje, Monrealyje, Briuselyje, Niujorke. 1958 m. Briuselio pasaulinėje parodoje už keramines skulptūrėles pelnė aukso medalį. Kūrinių turi Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vida Mažrimienė. Leokadija Belvertaitė-Žygelienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 771 psl.