Vincas Laurynaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vincas Laurynaitis (1904 m. spalio 24 d. Antabūdis, Griškabūdžio valsčius1978 m. rugpjūčio 11 d. Vilnius, palaidotas Griškabūdyje) – Lietuvos literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1936 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1959 m. filologijos mokslų kandidatas.

19341940 m. mokytojavo Vilkaviškio, Kauno, Vilniaus gimnazijose, 19411942 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos institute. 19461978 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute; nuo 1960 m. docentas.[1]

Parašė literatūros istorijos apybraižas:

  • S. Daukanto jaunatvės kūryba, 1936 m.
  • Dionizas Poška, 1959 m.
  • Gimtasis žodis, vadovėlis pradžios mokyklos III klasei, su A. Iešmanta, 1946 m. 3 leid. 1950 m.
  • Gimtasis žodis, vadovėlis IV klasei, su A. Iešmanta, 1947–1949 m.
  • D. Poška. Raštai (parengė, su D. Urbu), 1959 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vincas Laurynaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 623 psl.