Antanas Bendorius
Antanas Bendorius (1904 m. gegužės 14 d. Giraitėliai, Lazdijų valsčius – 1969 m. gegužės 19 d. Niujorkas) – Lietuvos geografas, enciklopedininkas, visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1922–1923 m. dalyvavo šaulių kovose su lenkų partizanais. 1926–1927 m. Lietuvos miestų katalikų jaunimo sąjungos „Vytis“ pirmininkas. 1926–1932 m. studijavo geografiją Vytauto Didžiojo universitete. 1935–1939 m. dėstė Klaipėdos pedagoginiame institute. 1943–1944 m. tyrė Lietuvos dirvožemius, parengė geografijos kurso programą gimnazijoms, geografijos vadovėlių. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1948 m. Visbadeno ir Hanau stovyklose dirbo lietuvių gimnazijų mokytoju. 1946–1948 m. lietuvių tremtinių bendruomenės švietimo valdybos narys. 1948 m. persikėlė į JAV. 1951 m. vienas Lituanistikos instituto steigėjų. 1951–1952 m. Niujorko lietuvių tremtinių draugijos pirmininkas. 1953–1966 m. Lietuviškosios enciklopedijos redakcijos narys.[1]
1943 m. vasarą A. Bendorius, su seserimi Mare Goberiene ir jos vyru Petru Goberiumi, išgelbėjo nuo Holokausto Riva Bialik (1936-1948). 2019 m. po mirties jie apdovanoti Žūvančiųjų Gelbėjimo Kryžiumi.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Europos geografija, 1943 m.
- Argentina, 1947 m.
- Europa, 1948 m.
- Lietuva: kraštas, gyventojai, 1952 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Antanas Bendorius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 47 psl.