Kęstutis Bacevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kęstučio Bacevičiaus kapas Dolės kapinėse prie Lodzės

Kęstutis Bacevičius (lenk. Kiejstut Bacewicz, 1904 m. birželio 13 d. Lodzė1993 m. rugpjūčio 27 d. Zgiežas netoli Lodzės) – lietuvių ir lenkų pianistas, kompozitorius, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Vincas Bacevičius, brolis Vytautas Bacevičius, sesuo Gražina Bacevič. 1914-1924 m. Lodzėje studijavo H. Kijenskos konservatorijos fortepijono ir muzikos teorijos klasėse, 1924-1926 m. Varšuvos konservatorijos fortepijono ir kompozicijos klasėse. 1931 m. baigė Varšuvos universitetą, filosofijos magistras.

1931-1935 m. mokytojavo Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, vadovavo moksleivių pučiamųjų ir kameriniam orkestrams, chorui. Koncertavo su kameriniais ansambliais. Parašė straipsnių apie muziką, išvertė ir lietuvių kalba paskelbė M. K. Čiurlionio laiškų.

1935-1945 m. dėstė Varšuvoje, vėliau Lodzėje, 1957-1969 m. Lodzės aukštosios muzikos mokyklos rektorius. Koncertavo Europos šalyse. Sukūrė koncertinių etiudų, tokatų ir kitų kūrinių fortepijonui, chorų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Arvydas KaraškaKęstutis Bacevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 415 psl.