Valerija Čepulytė
| Valerija Čepulytė | |
|---|---|
| Gimė | 1904 m. vasario 24 d. Sankt Peterburgas, Rusija |
| Mirė | 1987 m. lapkričio 12 d. (83 metai) Vilnius |
| Veikla | geologė, pedagogė, visuomenės veikėja |
| Partija | 1954 m. SSKP |
| Alma mater | 1939 m. Vilniaus universitetas |
Valerija Čepulytė (1904 m. vasario 24 d. Sankt Peterburge, Rusija – 1987 m. lapkričio 12 d. Vilniuje) – Lietuvos mokslininkė geologė, pedagogė, visuomenės veikėja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1915 m. Peterburge baigė lietuvišką privačią pradžios mokyklą, 1918 m. – tris Kotrynos gimnazijos klases. 1919 m. su tėvais atvyko į Lietuvą. 1920–1923 m. mokytojavo Švenčionių apskrities pradinėse mokyklose. 1924–1927 m. mokėsi Vilniaus lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokytojų seminarijoje. 1927–1930 m. mokytojavo „Ryto“ pradžios mokykloje, 1930–1933 m. „Kultūros“ pradžios mokykloje Lazinkose. 1934 m. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje eksternu išlaikiusi visus brandos egzaminus ir gavusi atestatą, tais pačiais m. įstojo į Vilniaus Stepono Batoro universitetą, kur studijavo geologiją ir geografiją. Jau studijų metais įsitraukė į geologines ekspedicijas, 1936 m. prof. Malkovskiui padėjo sudaryti Vilniaus krašto apžvalginį petrografinį žemėlapį, organizuoti lauko tyrimo darbus. Universitetą baigė 1939 m., už diplominį darbą „Gardino žemės šiaurės rytai. Geografijos bruožai“ suteiktas filosofijos magistro laipsnis.
1939–1940 m. dirbo inspektore ir geografijos mokytoja Vilniaus IV lenkų mergaičių gimnazijoje, 1940–1941 m. Kunigaikštienės Birutės mergaičių gimnazijos (dab. Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija) direktore. 1941 m. pradėjo dirbti LSSR MA Geologijos ir geografijos institute. 1946 m. parengė ir apgynė geografijos mokslų kandidatės disertaciją, skirtą Lietuvos pleistoceno morenų stratigrafijai ir charakteristikai. Vėliau atliko Lietuvos geomorfologinius tyrimus, sudarė geomorfologinį ir pleistoceno paleopaviršių žemėlapius, tyrimų rezultatus apibendrino mokslinių straipsnių serijoje, apibūdindama visą Lietuvos kvartero storymės sandarą. Nuo 1957 m. vadovavo LSSR MA Geologijos ir geografijos instituto kvartero geologijos ir geomorfologijos sektoriui. Įvaldžiusi morenų petrografinį, palinologinį, struktūrinį, paleogeomorfologinį ir kitus tyrimo metodus, detaliai ištyrė Pietų Lietuvos kvartero sluoksnius ir apibendrinusi rezultatus 1968 m. Vilniaus universitete apgynė geologijos ir mineralogijos mokslų habilituotos daktarės disertaciją. 1955–1958 m. LSSR AT deputatė. Palaidota Antakalnio kapinėse.[1]
Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paskelbė 73 mokslinius straipsnius, pirmoji 1953 m. sudarė 1:500 000 mastelio visos Lietuvos geomorfologinį žemėlapį, parengė monografiją „Lietuvos geomorfologija“, nemažai prisidėjo tobulinant geomorfologijos terminiją, pirmoji sudarė stratigrafiškai suskirstytų moreninių priemolių paviršiaus ir pado žemėlapius visai Lietuvos teritorijai, išaiškino nemažai subkvarterinių ir tarpledynmečių slėnių atkarpų, paleogeomorflogiškai išnagrinėjo atskiras teritorijas, gvildeno neotektoninių judesių įtaką kvartero nuogulų formavimuisi ir kt.
1933–1939 m. bendradarbiavo leidiniuose „Vilniaus žodis“, „Lietuviškas baras“. Parašė komedijų, dramų apie Vilniaus kraštą. Už visuomeninę veiklą ir mokslinius darbus buvo ne kartą apdovanota.[2][3]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1965 m. LSSR nusipelniusi kultūros veikėja
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.lgd.lt/history/valerija-cepulyte
- ↑ Algirdas Gaigalas. Valerija Čepulytė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 349
- ↑ Algirdas Gaigalas. Valerija Čepulytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 309 psl.