Alena Devenienė
Alena Devenienė-Grigaitienė-Vileišytė (1904 m. spalio 1 d. Vilnius – 1999 m. vasario 14 d. Saint Petersburgas, Floridos valstija) – Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėja.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvas Jonas Vileišis, seserys Birutė Vileišytė-Tursienė, Rita Vileišytė-Bagdonienė, broliai Petras Vileišis ir Kazys Vileišis. 1924 m. baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje. Už priešinimąsi lenkų okupacinei valdžiai ištremta iš Vilniaus, dirbo žemės ūkio rūmuose Kaune. 1924–1928 m. gyveno JAV. 1937–1940 m. Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė. 1940 m. vėl išvyko į JAV, Susivienijimo lietuvių Amerikoje, Amerikos lietuvių tarybos, Bendrojo Amerikos lietuvių fondo, Valstiečių liaudininkų sąjungos, Tarptautinės valstiečių sąjungos (Žaliasis internacionalas), Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, JAV lietuvių bendruomenės, Tautos fondo veikėja.
1940 m. Lietuvą okupavus rusams buvo suimtas jos vyras gydytojas Mykolas Devenis. Tačiau 1942 m. tėvo ir jos pastangomis vyrą, JAV pilietį, TSRS vyriausybė buvo priversta paleisti iš Vorkutos lagerio, jis grįžo į JAV. 1951 m. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kuratorė. 1974 su M. Deveniu įsteigė Devenių kultūros fondą. 1986 m. su antruoju vyru K. Grigaičiu Čikagoje įkūrė laikraštį „Lietuvių balsas“. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje.[1]
Sūnus Keistutis Devenis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Alena Devenienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 651 psl.