Siurrealizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Siurrealizmas (pr. sur – virš, réalisme – tikrovės, realybės) – XX a. III–V dešimt. kultūrinis, intelektinis, artistinis, meninis judėjimas. Kilo iš dadaizmo, kuris klestėjo Pirmojo pasaulinio karo metais. Dadaistai pirmieji atkreipė dėmesį į žmogaus pasąmonę kaip įkvėpimo šaltinį. Siurrealizmas prasidėjo su Andrė Bretono siurrealizmo manifesto paskelbimu 1924 m.

Kūrybos principai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siurrealizmas pagrįstas aukštesnės realybės formomis, svajų visgalybe, nesavanaudišku idėjos žaidimu. A. Bretonas iškėlė mintį, jog mene turi vyrauti nesąmoningumas. Savo namuose jis rengdavo siurrealistų susibūrimus, kur menininkai buvo skatinami kurti, pasiekus nesąmoningą būseną. Esą tik taip menininkas, laisvas įkvėpimu, gali atgaivinti savo sapnų vizijas ir siekti to, kas yra virš tikrovės, kur išnyksta riba tarp sapno ir realybės. Nes menininkui taip pat svarbu įveikti sąmonės cenzūrą, kad žodžiai ir vaizdai galėtų lietis nevaržomai. Siurrealizmas turi sugriauti visus kitus psichinius mechanizmus, kurie trukdo suvokti aukštesnę realybę. Fantazijos, jų anarchija, kartais atrodo daug realesnės, nei tikri vaizdai. Fantazijų realumo ir siekė siurrealistai, kurių kūryba skirta neištirtiems pasąmonės klodams atskleisti. Šiuos klodus kūrėjai siekė atrasti padedami Z. Froido psichoanalizės teorijų, psichinio automatizmo metodu.

Dailės kūriniuose tikrovės detalės tapomos natūraliai, meistriškai, tačiau iškraipomos daiktų savybės, pabrėžiamas sugretinimo absurdiškumas, realūs daiktai gretinami su nerealiais sapnų, haliucinacijų, erotinių fantazijų daiktais. Vaizdas kuriamas iš nesusijusių detalių koliažo principu.

Garsiausi kūrėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salvadoras Dali – turbūt žinomiausias siurrealizmo atstovas. Jo palikimas – daugybė paveikslų, iš kurių žymiausi „Atminties pastovumas“, „Liepsnojančios žirafos“, „Pilietinio karo nuojauta“, „Ištirpęs laikas“ ir kiti. Taip pat yra parašęs knygą, pastatęs filmą Andalūzijos šuo. Jo kūryboje susipina religiniai, paranojiniai, karo, erotiniai motyvai. Be to, jis kūrė ne tik grynąjį meną, bet komponavo vitrinas, žurnalų viršelius, kūrė baldų bei įvairių daiktų dizainą, dėl ko buvo nuolat kritikuojamas kitų siurrealistų. Jam didelę įtaką darė jo žmona ir įkvėpėja Gala.

Siurrealistų ir artimų srovei kūrėjų sąrašas:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]