Pereiti prie turinio

Henry Ford

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Henry Ford
Henry Ford
Gimė 1863 m. liepos 30 d.
Grinfildas, Mičiganas, JAV
Mirė 1947 m. balandžio 7 d. (83 metai)
Dirbornas, Mičiganas, JAV
Veikla pramonininkas, automobilių gamyklos savininkas
Vikiteka Henry Ford

Henris Fordas (angl. Henry Ford, 1863 m. liepos 30 d. – 1947 m. balandžio 7 d.) – JAV pramonininkas, inžinierius konstruktorius, automobilių gamyklos savininkas.[1] Jo įkurta „Ford Motor Company“ gyvuoja iki šiol.

Jis pirmasis pritaikė konvejerį masinei įperkamų automobilių gamybai, realizuodamas savo motto „automobilis visiems“. Nors konvejeris buvo sukurtas dar iki jo, tačiau jo paleista linija buvo pirmoji komerciškai sėkminga. Šis pasiekimas ne tik įvykdė perversmą industrijoje, tačiau taip pat turėjo didelę įtaką moderniai kultūrai.

Henry Fordas 1888 metais

Henris Fordas gimė nepasiturinčioje airių imigrantų Viljamo ir Merės Fordų šeimoje, turėjusioje fermą Mičigane. Jis buvo vyriausias iš šešių vaikų. Dar būdamas vaikas jis aistringai domėjosi mechanika ir labiau mėgo leist laiką tėvo dirbtuvėse, nei fermos darbuose. Būdamas 13 metų jis pirmą kartą susidūrė su savaeige transporto priemone, garu varoma kuliamąja.

1879 metais jis paliko namus ir išvyko į Detroitą, kur įsidarbino pameistriu mechanikos dirtuvėse. 1882 metais sugrįžo atgal į šeimą, čia įgydamas darbo su Westinghouse garo varikliais patirtį. Tai jam atvėrė kelią į darbą Westinghouse kompanijoje, kur jis aptarnavo garo variklius, taip pat vėliau prižiūrėjo fermą ir lentpjūvę. 1888 metais jis vedė Klarą Brajent (Clara Brayent).

1891 metais Fordas įsidarbino Edison Illuminating Company (Edisono apšvietimo kompanijoje), kur 1893 metais buvo pakeltas į vyriausiojo inžinieriaus pareigas. Tai suteikė jam laiko ir pinigų jo asmeniniams vidaus degimo variklio eksperimentams, kurie 1896 išaugo iki jo pirmosios savaigės transporto priemonės, pavadintos Kvadriciklu sukūrimo. Taip pat tai buvo pirmasis automobilis, kurį savo gyvenime vairavo Henris Fordas.

Po šios sėkmės Fordas paliko Edisono kompaniją ir su kitais investuotojais įkūrė Detroito automobilių kompaniją. Ši kompanija vėliau subankrutavo, nes Fordas sutelkė visą dėmesį į automobilių kūrimą, o ne jų pardavimus. Norėdamas įrodyti savo automobilių privalumus jis jais lenktyniaudavo prieš kitų gamintojų kūrinius. Įsitraukęs į lenktynes jis įkūrė Henrio Fordo kompaniją, iš kurios jį vėliau išstūmė investuotojai ir pervadino ją į Cadillac.

Ford Motor Company

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1903 metais Fordas drauge su 11 kitų investuotojų įkūrė Ford Motor Company. Savo naujai sukurta mašina jis įveikė mylią (~1,609 km) per 39,4 sekundės, tuo pagerindamas greičio žemėje rekordą. Šio pasiekimo dėka Fordas pritraukė visuomenės dėmesio.

Ford Model T

1908 metais buvo pagamintas Ford Model T automobilis, tapęs vienu sėkmingiausių istorijoje. 1913 metais buvo pritaikyti judantys diržai surinkimo linijose, smarkiai padidinę gamybą. Nors dažnai šis išradimas priskiriamas Fordui, kai kurie tų laikų šaltiniai teigia, kad tiek idėja, tiek jos vystymas buvo keleto jo darbuotojų nuopelnas. 1918 metais pusė automobilių JAV buvo Model T, o jo gamybai trukus iki 1927 metų, jų jau buvo pagaminta 15 milijonų. Šis kiekis išliko rekordinis 45 metus. Henris Fordas yra pasakęs: „Bet kuris klientas gali nusidažyti savo automobilį kuria nori spalva, jeigu tik tai yra juoda“.

1919 metais, po nepavykusio mėginimo tapti JAV senato nariu, Henris Fordas perleido savo kompanijos prezidento titulą sūnui Edseliui, tačiau išliko tvirtas valdytojas. Vėliau T modelio populiarumas dėl didėjančios konkurencijos smuko, nes Henris Fordas netobulino savo automobilio, norėdamas išlaikyti mažas kainas, bei nesiūlė išperkamosios nuomos, manydamas, kad tai žalinga ekonomikai.

1926 metais krintantys pardavimai įtikino Henrį Fordą, kad naujo modelio atsiradimas būtinas, tad buvo sukurtas Model A. Šis modelis, gamintas 19271931 metais buvo gana sėkmingas, ir jo buvo pagaminti 4 milijonai vienetų.

Henris Fordas buvo susidomėjęs plastikais, sukurtais iš žemdirbystės produktų, ypač – sojų. Šie plastikai buvo naudojami atskiroms detalėms, tačiau 1942 metais Fordas patentavo automobilį, pagamintą beveik vien iš plastiko, pritvirtinto prie rėmo. Ji buvo 30 % lengvesnė už įprastus automobilius, ir buvo sakoma, kad galėjo ištverti 10 kartų didesnius smūgius nei plieninė. Be to, šis automobilis vietoj benzino naudojo grūdų alkoholį. Šis automobilis nebuvo suprastas ir jo gamyba nebuvo pradėta.

1943 m. gegužės 26 d. mirė Henrio Fordo sūnus Edselis, palikdamas tuščią kompanijos prezidento vietą. Henris Fordas siūlė į šią vietą Harį Benetą, tačiau Edselio našlė Eleonora, paveldėjusi akcijas, norėjo, kad prezidentu taptu jos sūnus Henris Fordas II. Kurį laiką tai buvo išspręsta Henrio Fordo, tuo metu 79-erių, asmeniniu sugrįžimu į šias pareigas. 1945 metais Henrio Fordo senatvė tapo žymi, ir jis buvo išstumtas iš kompanijos valdymo.

Verslo filosofija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Fordo verslo politika – kainų mažinimas, verslo plėtimas ir produkto kokybės pagerinimas. Fordas išlaidų nelaikė fiksuotu dydžiu. Kainas nuleisdavo iki tokio taško, kuriam esant, pardavimai gali padidėti. Buvo stengiamasi pasiekti ir išlaikyti būtent šitokią kainą. Masinė gamyba leisdavo sumažinti gamybos išlaidas (masto efektas).

Gamyboje yra įprasta skaičiuoti vieneto kainą ir tik tada nustatyti produkto kainą. Toks metodas Fordui atrodė per siauras. Kas iš to, jei žinosi savo išlaidų dydį, bet gauta kaina negalėsi parduoti produkto ?

H. Fordas nuolat dėjo pastangas sumažinti kainą. 19081916 m. jam pavyko sumažinti ją iki 58 proc. (laikotarpiu, kai jis galėjo pakelti kainas, o jo produkcija vis tiek būtų buvusi perkama).

Fordas laikomas vienu iškiliausių verslininkų ir tuo pat metu vienu neracionaliausių rinkos dalyvių JAV istorijoje. Neracionaliai mąstančiu todėl, kadangi vengė rinkai pasiūlyti ką nors kita negu juodą automobilį. Vienu geriausių verslininkų – todėl, kad jo produkcijos sistema buvo optimaliai pritaikyta patenkinti rinkos poreikius ir lanksčiai į ją reaguoti. Laikoma, kad H. Fordo talentas marketingo srityje gerokai lenkė jo sugebėjimus gamyboje.

Standartizavimas ir masinė produkcija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fordo modelis T buvo juodas, paprastas ir už prieinamą kainą. Dabartiniais automobilių gamintojai perėmė ir toliau propaguoja standartizavimo politiką. Gaminęs konvejeriu, Fordas vienas pirmųjų sėkmingai „multiplikavo“ savo produkciją iki tuo metu neįsivaizduojamų skaičių. Jis apskaičiavo, kad T modelio gamybai reikia 7882 atskirų žingsnių, todėl griežtai atskyrė gamybos barus ir skatino darbo specializaciją.

Autokratinis valdymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vadybininkus ir vadovus Fordas laikė bereikalingais. Jis sąmoningai siekė 1 mlrd. dolerių verslą administruoti be vadovų komandos. Stokodamas pasitikėjimo kitais, Fordas savo autokratiniu vadovavimo stiliumi tik pakenkė savo verslo imperijai ir gniaužė iniciatyvą. Pasak Fordo, inžinieriai neturi bendrauti su pardavimo specialistais, o atlikti tik jiems pavestas funkcijas. Be to svarbių sprendimų jie negali priimti be jo sutikimo.

Fordas „dehumanizavo“ darbą (automatizavimo procesą, įvedė konvejerį), bet ir toliau neatsisakė veiksmingo darbo jėgos naudojimo. Jis nuosekliai gerino darbininkų darbo sąlygas, įvedė 5 dolerių d. (tai buvo dvigubai daugiau ne to meto darbo užmokesčio vidurkis JAV pramonėje).

Inovacinė politika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fordas buvo improvizatorius ir novatorius. Jis puikiai suvokė idėjų reikšmę versle. Fordas mokėjo atsirinkti, modifikuoti ir apjungti geras idėjas, jas sėkmingai įgyvendinti. Jis integravo produkcijos įrenginius bei sumaniai įtraukė žmones į automatizuotą gamybos procesą. Fordo pasiekimai sąlygojo tai, kad gamyba yra įmanoma, esant minimaliems žmogiškiesiems resursams.

Strateginis mąstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fordas mąstė globaliai, be to planavo keletą metų į priekį ir sugebėjo numatyti plėtros tendencijas. Jo fabrikai buvo įsikūrę Detroite (Highland Park), o produkcija buvo ir yra perkama visame pasaulyje, ne tik JAV.

Laikas – esminis ginklas konkurencinėje kovoje. Laiko švaistymas nuo kitų išteklių skiriasi tuo, kad jo neįmanoma susigrąžinti arba atsukti atgal,- savo memuaruose rašė Fordas.

Fordas parašė knygą „Sėkmė gyvenime. Mano gyvenimas ir darbas“. Joje aprašė savo gyvenimą ir išdėstė savo verslo filosofiją. Pirmasis komponentas dominuoja antrojo atžvilgiu.

H. Fordo veiklos vertinimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Garis Hamelis rašė: Fordas buvo autokratas ir paranoikas, bet Žmonijai jis padovanojo įstabią dovaną – mobilumą.

Pasak Hamelio, jį (kaip kiekvieną didį verslininką) buvo užvaldžiusi idėja esmingai pagerinti žmonių gyvenimą, ir tai padaryti globaliai.

  1. Ford Henry (Henris Fordas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 185 psl.

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose