TSKP CK Politbiuras
TSKP CK Politbiuras – Tarybų Sąjungos komunistų partijos aukščiausias valdymo organas. Į Politinį biurą įėjo įtakingiausi TSKP CK nariai, apspręsdavę partijos, o vienapartinės sistemos sąlygomis – visos valstybės politiką. Faktiškai Politinio biuro nariai buvo aukščiausi TSRS vadovai, netgi jei jie formaliai ir neužėmė valstybinių postų.
Pirmasis Politbiuras buvo sukurtas 1917 m. spalio 23 d. , kaip prasidėjusio sukilimo (Spalio revoliucijos) politinis vadovaujantis darinys. Jam vadovavo Leninas.
Kaip nuolat veikianti institucija sukurtas 1919 m. RKP(b) VIII-ame suvažiavime. 1952–1966 m. ši institucija buvo vadinama TSKP CK Prezidiumu, 1966 m. grąžintas buvęs pavadinimas.
TSKP Įstatuose buvo numatyta, kad Politbiuras renkamas TSKP CK plenumuose ir laikotarpiuose tarp jų vadovauja partijos veiklai. Tačiau praktikoje dėl Politbiuro sudėties būdavo tariamasi kuluaruose, siaurame partijos vadovų rate. Būtent Politbiure priimtus sprendimus vėliau TSKP CK plenumas įteisindavo. TSKP CK Politiniame biure buvo tikrieji nariai ir kandidatai į narius (pastarieji posėdžiuose dalyvavo tik su patariamojo balso teise).
Pradžioje Politbiurą sudarė 8 nariai, 7-to dešimtmečio pabaigoje – 25 nariai. Jai paprastai būdavo Generalinis sekretorius, TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas, Rusijos ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas, Ukrainos KP I sekretorius, Maskvos ir/arba Leningrado miestų partijos komitetų I-ieji sekretoriai, nuo 1973 m.- taip pat KGB pirmininkai, Užsienio reikalų ir Gynybos ministrai.
Valdant N. Chruščiovui į Politbiurą pradėta įtraukti kai kurių respublikų kompartijų I-uosius sekretorius, o 1990–1991 m. į Politbiuro sudėtį buvo įtraukti visų TSRS respublikų kompartijų pirmieji sekretoriai (nors Lietuva jau buvo paskelbusi Nepriklausomybės atstatymą, Mykolas Burokevičius buvo Politbiuro narys, o Estiją atstovavo abiejų kompartijų vadovai).
Ilgiausiai ir trumpiausiai Politbiuro nariais buvo maršalai Klimentas Vorošilovas (34 su puse metų) ir Georgijus Žukovas (120 dienų).