Kazimieras Alminas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kazimieras Alminas

Kazimieras Alminas (iki 1939 m. Alminauskis, 1904 m. balandžio 15 d. Paulaičiuose, Švėkšnos valsčius, dab. Šilutės raj. – 1986 m. birželio 7 d. Santa Monikoje, Los Andželo priemiestis, Kalifornija) – kalbininkas, lietuvių kalbos vardyno rinkėjas bei tyrėjas, profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ūkininkų (tėvai turėjo 30 ha žemės) šeimoje. Mokėsi Švėkšnos pradžios mokykloje, 19181925 m. – Telšių gimnazijoje. 19251929 m. studijavo Lietuvos universitete, buvo Jono Jablonskio sekretorius.

19291934 m. tęsė studijas Leipcigo, Miuncheno, Heidelbergo, Vienos ir Karaliaučiaus universitetuose. 1934 m. Leipcigo universitete apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių kalbos germanizmai“. 19341939 m. dėstė germanistikos disciplinas Vytauto Didžiojo, 19401943 m. – Vilniaus universitetuose; pastarajame dar vadovavo Vokiečių kalbos ir literatūros katedrai.

1943 m. su šeima grįžo į tėviškę. 19431944 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Švėkšnos gimnazijoje. 1944 m. vasarą pasitraukė į Vakarus. 19441945 m. dirbo Austrijos MA fonogramų archyve Vienoje, 19451946 m. profesoriavo UNRRA universitete Miunchene. 19481972 m. buvo Lojolos universiteto Los Andžele vokiečių ir rusų kalbų profesorius.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėjo vokiškus skolinius, vartojamus lietuvių kalboje; 1934 m. išleido 150 puslapių knygą vokiečių kalba „Die Germanismen des Litauischen“ (Lietuvių kalbos germanizmai), kuri iki šiol yra plačiausias lietuvių kalbos germanizmų tyrinėjimas. 1934 m. sudarė vietovardžių rinkimo instrukciją. 1934–1944 m. organizavo Lietuvos vietovardžių ir pavardžių rinkimą (prie Kultūros muziejaus buvo įsteigęs skyrių „Lietuvos žemės vardynas“). Padėjo atlietuvinti Vilniaus krašto lietuvių vietovardžius ir pavardes.

Paruošė ir 1943 m. išleido žodyną „Vokiškai - lietuviškas žodynas“. Sudarė Lietuvos istorijos šaltiniuose esamų lietuviškų tikrinių vardų kartoteką (per 200 tūkstančių lapelių).

1931–1939 m. leidinyje „Archivum Philologicum“ paskelbė Antano Baranausko 67 laiškus vokiečių kalbininkui H. Vėberiui [1] (dar 33 laiškai liko neišspausdinti, sutrukdė II pasaulinis karas), „Vytauto skundas prieš Jogailą ir Skirgailą“, „Dionizo Poškos „Mužiko“ kopija“ ir kt. publicistinius straipsnius. Taip pat kalbos klausimais rašė į žurnalą „Gimtoji kalba“.

Parašė leksikografijos darbų, rinko istorinių dokumentų, Lietuvos valdovų antspaudų fotokopijas. Rašė veikalą „Kryžiuočių keliai į Lietuvą“.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Sabaliauskas. Kazimieras Alminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 376 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]