Antanas Skripkauskas
| Antanas Skripkauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1904 m. balandžio 13 d. Ritinė, Mažeikių rajonas |
| Mirė | 1941 m. gruodžio 18 d. (37 metai) Gorkis, Rusija |
| Veikla | spaudos darbuotojas, prozininkas |
Antanas Skripkauskas (1904 m. balandžio 13 d. Ritinės kaime, Židikų valsčiaus, Mažeikių rajonas – 1941 m. gruodžio 18 d. Gorkyje, Rusija) – Lietuvos spaudos darbuotojas, prozininkas, rezistentas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje. Nuo 1926 m. mokytojavo Minupiuose, Sereikiuose, Ariogaloje ir kitur. 1930–1935 m. dirbo Telšiuose. Redagavo Šiaulių literatų žurnalą „Takas“ (1930–1931 m. išėjo 2 nr.), Telšiuose redagavo (nuo 1931 m.) Telšių savaitraštį „Žemaičių balsas“ (vėliau „Mūsų balsas“, 1932–1934 m.).
Bendradarbiavo laikraščiuose „Šiaulietis“, „Šiaurės Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“, „Jaunųjų pasaulis“, kituose periodiniuose leidiniuose. Parašė ir išleido romanus: „Jis ir moteris“ (1931 m.), „Romanas be moters“ (1932, 2004 m.), „Savanoriai aria“ (1936 m.), „Mokytojo dalia“ (1937 m.).
Prasidėjus sovietų okupacijai, mokytojavo Naujoje Vilnioje, mokėsi Vilniaus pedagoginiame institute, įsitraukė į Lietuvos aktyvistų fronto organizaciją, buvo pogrindžio laikraščio „Laisva Lietuva“ redakcijos narys ir bendradarbis (slapyvardis Džiugas). 1941 m. suimtas ir sušaudytas. Kartu buvo sušaudyti Vytautas Bulvičius, Juozas Kilius, Juozas Radzevičius, Leonas Žemkalnis, Jurgis Gobis, Aleksas Kamantauskas ir Stasys Mockaitis.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1997 m. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (po mirties) [2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
