Pinskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pinskas
brus. Пінск, rus. Пинск
   Coat of Arms of Pinsk, Belarus.png      Flag of Pinsk.png   
Pinsk View-from-Pina-river-bridge.jpg
Tiltas per Piną

Pinskas
52°07′0″N 26°06′0″E / 52.11667°N 26.1°E / 52.11667; 26.1 (Pinskas)Koordinatės: 52°07′0″N 26°06′0″E / 52.11667°N 26.1°E / 52.11667; 26.1 (Pinskas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Bresto sritis Bresto sritis
Rajonas: Pinsko rajonas
Įkūrimo data: 1097 m.
Meras: Aliaksandr Gordzič
Gyventojų (2007): 130 800
Plotas: 43,3 km²
Tankumas (2007): 3 021 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: PinskasVikiteka
Kirčiavimas: Pìnskas

Pinskas (brus. Пінск, rus. Пинск) – miestas ir upių uostas Gudijoje (Baltarusijoje), Polesės žemumose, Bresto srityje. Išsidėstęs prie Pinos ir Pripetės (Dniepro intakų) upių santakos, apie 40 km atstumu nuo Dniepro-Bugo kanalo.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą paminėtas 1097 m. Nestoro metraštyje. Nuo 1318 iki 1793 m. Pinskas buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas. Pinskui 1581 m. suteiktos miesto savivaldos teisės. XVIII a. pab. užimtas Rusijos imperijos, liko jos sudėtyje iki 1920 m. Nuo 1921 iki 1939 m. Pinskas priklausė Lenkijai. 1939 m. rugsėjį okupuotas Sovietų Sąjungos. Nuo 1941 m. liepos 4 d. iki 1944 m. liepos 14 d. Pinską kontroliavo nacistinė Vokietija. Beveik visa Pinsko žydų bendruomenė buvo sunaikinta 1942 m. spalio mėnesį, kai buvo prievarta išvaryta iš geto. 1944–1990 m. Pinskas priklausė į Tarybų Sąjungos sudėtį įėjusiai Baltarusijos TSR. Iširus Tarybų Sąjungai, Pinskas nuo 1991 m. gruodžio 8 d. – Baltarusijos Respublikos miestas.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas pavadintas pagal pro jį tekančią upę – Piną (Пина, Pripetės intakas).

Palikimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Pinsko kunigaikštystė.

Valdant Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei XVII–XVIII a. Pinskas buvo svarbus vienuolių gyvenimo centras: čia veikė vienas stačiatikių (vyrų), du unitų (bazilijonų ir bazilijonių) ir septyni katalikų (pranciškonų, bernardinų, dominikonų, jėzuitų, basųjų karmelitų, bartolomitų, marijavičių) vienuolynai. Jų palikimas ir šiandien sudaro didžiąją dalį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės materialiojo paveldo Pinske[1].

Gyvenvietėje rasta senovės Romos monetų.[2]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Vilnius, 2012, p. 338–342.
  2. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
  3. 2011 m. atvirasis Baltarusijos motobolo čempionatas