Valkaviskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Valkaviskas
brus. Ваўкавыск, rus. Волковыск
   Coat of Arms of Vaŭkavysk, Belarus.png      BIA Wołkowysk flag.gif   
Касьцёл Сьв. Вацлава з агароджай і брамай..jpg
Šv. Vaclovo bažnyčia Valkaviske

Valkaviskas
53°10′0″N 24°28′0″E / 53.16667°N 24.46667°E / 53.16667; 24.46667 (Valkaviskas)Koordinatės: 53°10′0″N 24°28′0″E / 53.16667°N 24.46667°E / 53.16667; 24.46667 (Valkaviskas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas: Valkavisko rajonas
Gyventojų (2005): 43 000
Plotas: 79 km²
Tankumas (2005): 544 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: ValkaviskasVikiteka
Kirčiavimas: Valkavìskas

Valkaviskas – Baltarusijos miestas Gardino srities pietrytinėje dalyje, prie Vilkuvos ir Rasos (brus. Россь) upių, 271 km nuo Minsko, 220 km nuo Vilniaus; rajono centras.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą paminėtas Turovo metraštyje 1005 m. Nuo XIII a. minima kunigaikščio Mindaugo pilis ir dvaras prie Vilkuvos upės, vėliau – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiųjų kunigaikščių dvaras. 1386 m. sausio 11 d. pilyje įvyko lenkų pasiuntinių derybos su LDK Jogaila dėl jo vedybų su Jadvyga. 1410 m. miestelį sudegino kryžiuočiai. 1430 m. Vytautas pastatė Šv. Mikalojaus bažnyčią.

1507 m. Žygimantas Senasis suteikė Magdeburgo teisę rinkti miesto tarybą, rengti muges ir turgus. Nuo 1566 m. Valkavisko pavieto centras, jame buvo šaukiami pavieto ir žemės seimeliai. 1598 m. pastatytas jėzuitų vienuolynas.

St Peter-Paul Church in Vawkavysk 1900s.jpg

1654 m. prie Valkavisko įvyko kautynės su švedais, miestelį užėmė Karolio X kariuomenė. 1655 m. miestą užėmė rusų kariuomenė ir stipriai jį nuniokojo. Rusų kariuomenė miestelį ne kartą degino ir plėšė vykstant Abiejų Tautų Respublikos padalijimams 1772, 1793 ir 1795 m. Amžiaus pabaigoje miestelyje buvo likę 362 namai su 2127 gyventojais. 1795 m. miestas atiteko Prūsijai, bet pagal 1807 m. Tilžės sutartį perėjo Rusijos imperijai. 1812 m. miestą rusai vėl sudegino puolant Napoleono kariuomenei. Bet jau 1860 m. mieste buvo 492 namai, 3472 gyventojai, dvi mokyklos, cerkvė, dvi bažnyčios, sinagoga, du malūnai, ligoninė, 52 krautuvės. 1863 m. sukilimo metu miestą buvo užėmusi Gustavo Stravinskio sukilėlių kariuomenė.

1897 m. jau buvo 10 323 gyventojai. 19051907 m. Valkavisko gyventojai ir mieste stovėję kariuomenės daliniai aktyviai dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1915 m. rudenį miestą užėmė vokiečių kariuomenė, 1919 m. vasario mėn. lenkų armija, 1920 m. liepos mėnesį įsiveržė Raudonoji armija, bet rugsėjo pradžioje jį vėl išvadavo lenkai. Miestas vėl tapo Balstogės vaivadijos pavieto centru. 1939 m. miestą vėl okupavo rusų kariuomenė, jis tapo rajono centru.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jau 1941 m. birželio 28 d. miestą užėmė hitlerininkai. Mieste buvo įkurta koncentracijos stovykla, kurioje žuvo per 20 000 žmonių, ir žydų getas. 1944 m. liepos 14 d. miestą užėmė tarybinė armija. Nuo 1991 m. Baltarusijos Respublikos rajono centras.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Viduramžiais miestelio plėtrai turėjo reikšmės patogi geografinė padėtis – per jį ėjo kelias iš variagų į graikus, kuris jungė Baltijos jūrą su Juodaja jūra. Anksti atsirado amatai ir pramonės užuomazgos – mieste ir jo apylinkėse buvo gaminami ginklai, aprėdai ir šarvai kariams, indai, verdamas alus. Jau 1513 m. plane matyti 9 gatvės.

1885 m. nutiestas geležinkelis Baranovičiai – Balstogė pagyvino pramonės plėtrą. 1891 m. jau veikė 19 pramonės įmonių. 1920–1939 m. Valkaviske buvo pastatyta didžiausia Vakarų Baltarusijoje cemento gamykla, liejykla, plytinė, veikė dvi lentpjūvės.

Daugelis miesto įmonių buvo nukentėje Antrojo pasaulinio karo metais, bet vėliau pramonė dar labiau išvystyta. Mieste yra maisto, metalo, medžio apdirbimo pramonės įmonių.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]