Balstogė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Balstogė
lenk. Białystok
   POL Białystok COA.svg      POL Białystok flag.svg   
Białystok.jpg

Balstogė
53°07′00″N 23°10′00″E / 53.116667°N 23.166667°E / 53.116667; 23.166667 (Balstogė)Koordinatės: 53°07′00″N 23°10′00″E / 53.116667°N 23.166667°E / 53.116667; 23.166667 (Balstogė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Gyventojų (2010): 295 198
Plotas: 102,12 km²
Tankumas (2010): 2 891 žm./km²
Pašto kodas: 15-XXX
Tinklalapis: www.bialystok.pl/
Commons-logo.svg Vikiteka: BalstogėVikiteka
Kirčiavimas: Bal̃stogė (Bialystòkas, Belostòkas)
Varšuvos gatvė
Jono Pauliaus II aikštė
Plantų parkas
Visų Šventųjų bažnyčia
Ekonomikos ir vadybos fakultetas
Filharmonija
Filharmonija

Balstogė (arba Bialystokas, Belostokas) (lenk. Białystok, brus. Беласток, rus. Белосток, jid. ביאַליסטאָק) – didžiausias miestas ir miestas-apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Per miestą teka Bialos upė. Įsikūręs Balstogės aukštumose. Miestas yra Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities centras. Tai yra antras pagal gyventojų tankį miestas Lenkijoje, 11 pagal gyventojų skaičių ir 13 pagal plotą. Balstogės aglomeracijos centras. Miesto teritorijoje yra Las Zviežyneco draustinis ir Antoniuko draustinis. Miestą sudaro 28 atskiri gyvenamieji rajonai. Mieste yra Dojlidų tvenkiniai. Apie 17,2 % miesto sudaro miškai ir tai yra penktas pagal miškingumą miestas šalyje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai – Balstogės istorija ir Balstogės istorijos kalendorius.

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIIIXIV a. visas šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIIIXIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1437 m., kai žemes aplink Bialos upę (gyventojų vadintą „Białka“) Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras atidavė Raczko Tabutowicz, o 1547 m. jos perėjo Wiesiołowski šeimai. Pastarieji pastatė čia mūrinę pilį ir bažnyčią. 1645 m., po paskutinio giminės atstovo Kristupo Viesiolovskio mirties miestas tapo valstybės nuosavybe. 1661 m. atiduotas Stefanui Čarneckiui už jo pastangas kovojant su švedais. Po ketverių metų, kaip jo dukters Aleksandros kraitis, miestas atiteko Branickių šeimai. 1692 m. pradėtas naudoti Balstogės miesto herbas. XVIII a. antroje pusėje Balstogės teritoriją paveldėjo etmonas Janas Klemensas Branickis. Jis miestą pavertė didiko rezidencija. Pasinaudodami Branickio patronažu, į miestą atvyko keletas menininkų ir mokslininkų. 1749 m. gyvenvietė gavo miesto teises. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 18071842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 18421914 m. Gardino gubernijai. XIX a. miestas tapo stambiu tekstilės pramonės centru. Dėl pramonės vystymosi gyventojų skaičius padidėjo nuo 13 787 1857 m. iki 56 629 1889 m. ir 65 781 1901 m. Tuo metu didžioji gyventojų dalis buvo žydai. 1906 m. birželio 1416 d. įvyko Balstogės pogromas. 19091913 m. pastatyta Balstogės Didžioji sinagoga. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1920 m. rugpjūčio 22 d. įvyko Balstogės mūšis tarp lenkų ir bolševikų. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva siekė miestą įtraukti į savo valdas, bet 1920 m. pasirašius sienos sutartį su Rusija pretenzijų atsisakė. Miestą su Vilniumi jungė Polesės geležinkelis. Geležinkelio statyboms vadovavo lietuvis inžinierius Petras Vileišis, kuris pastatė ir netoli miesto esantį tiltą per Narevo upę. 19391941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Balstogės rajonui. 19411944 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. 1941 m. liepos 26 d. įkurtas Balstogės getas. 1943 m. rugpjūčio 16 d. žydų gete įvyko Balstogės geto sukilimas. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 19451999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1995 m. pradėta naudoti Balstogės miesto vėliava. 2009 m. mieste vyko Pasaulinis Esperanto kongresas.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Kalbininkas A. P. Nepokupnyj savo 1971 m. darbe „Z movnoji spadščyny jatvjahiv“ teigė, kad Bialystoko pavadinimas kilęs iš jotvingių kalbos. Pavadinimai su priesaga „-stok“ hidronimuose randami Narevo baseine – iš viso apie 32.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste vyrauja žemyninis klimatas.

  • Vidutinė metinė temperatūra: 7 °C;
  • Vidutinė sausio mėnesio temperatūra: –5 °C;
  • Vidutinis metinis kritulių kiekis: apie 550 mm;
  • Sniego dangos trukmė: 90–110 dienų;
  • Vegetacijos periodas: apie 200–210 dienų.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Žalieji plotai[taisyti | redaguoti kodą]

Ūkis[taisyti | redaguoti kodą]

2010 m. mieste buvo 14 800 bedarbių, tai yra 12,0 % miesto gyventojų. Mieste veikia daug įvairių maisto pramonės, elektros priemonių, tekstilės, metalo apdirbimo įmonių. Viena iš žymesnių yra Żubr alaus gamyklų. Taip pat mieste ir jo apylinkėse yra gaminamas tradicinbis šio krašto desertas Bialy. Mieste yra 7 hipermarketai, 27 supermarketai, 9 prekybos centrai (Biała, Alfa, 2x Auchan, Kwadrat, Podlaska, Zielone Wzgórza, Galeria M, Galeria Antoniukowska) ir 19 elektros ir statybos prekių parduotuvių. Mieste veikia 8 ligoninės.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 2010 m. gruodžio 31 d. duomenis mieste buvo 295 198 gyventojai, iš kurių 157 379 moterys ir 137 819 vyrai. Miesto gyventojų skaičiaus kaita nuo 1857 m.:

Tautinės mažumos[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste gyvena apie 10 000–15 000 rusų kilmės žmonių, kurie kiekvienais metais organizuoja rusų kultūros dienas. Taip pat mieste gyvena apie 7 500 gudų, kurie sudaro 2,5 % miesto gyventojų. Gudai turi savo kultūros centrą, radijo stotį Radio Racija, laikraščius Niva, Pravincyja ir Časopis.

Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2002 m. gyveno 291 383 žmonės:[5]

1921 m. gyveno 76 792 žmonės:[6]

1897 m. gyveno 66 032 žmonės:[7]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas yra didžiausias kultūros centras šiaurės rytų Lenkijoje, čia yra apie 570 visuomeninių organizacijų. Mieste yra keli muziejai ir teatrai, 6 kino teatrai, filharmonija ir 16 bibliotekų, iš kurių didžiausia Balstogės Palenkės biblioteka. Kiekvienais metais rengiama daugybė įvairių vietinių ir tarptautinių kultūrinių renginių. Taip pat veikia daug įvairių muzikinių chorų. Įsikūręs Balstogės valstybinis archyvas ir Balstogės Liudviko Zamenhofo centras.

Muziejai[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste yra šie muziejai: Balstogės Palenkės muziejus, Balstogės Istorijos muziejus, Balstogės Alfonso Karnio skulptūrų muziejus, Balstogės Kaimo muziejus, Balstogės Karo muziejus, Balstogės Arsenalo galerija, Balstogės Slendzinski muziejus, Balstogės Motorizacijos ir Technikos muziejus ir 19 privačių meno galerijų.

Teatrai ir filharmonija[taisyti | redaguoti kodą]

Švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiąją dalį miesto gyventojų sudaro katalikai ir stačiatikiai, tačiau mieste taip pat yra protestantų, budistų, musulmonų ir judaistų, kurių prieš karą buvo 40 % miesto gyventojų ir kurie turėjo apie 60 sinagogų.

Katalikai[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste įsikūrusi Balstogės arkivyskupija ir Balstogės metropolija. Taip pat mieste veikia šie dekanatai: Balstogės Baciečkų dekanatas, Balstogės Bialostočeko dekanatas, Balstogės Dojlidų dekanatas, Balstogės Nove Miasto dekanatas, Balstogės Starosielcės dekanatas ir Balstogės Šrudmiešcės dekanatas. Iš viso mieste yra 36 katalikų parapijos.

Stačiatikiai[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste įsikūrusi Balstogės-Gdansko stačiatikių vyskupija ir Balstogės stačiatikių dekanatas. Iš viso mieste yra 12 stačiatikių parapijų.

Judaizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Prieš II pasaulinį karą mieste gyveno didelė žydų bendruomenė. Pagal 1897 m. surašymą mieste gyveno 66 000 gyventojų, iš kurių 41 900 buvo žydai, 63 % miesto gyventojų. Prieš karą mieste buvo 9 sinagogos: Balstogės Didžioji sinagoga, Balstogės Nomer Tamido sinagoga, Balstogės Piaskoverio sinagoga, Balstogės Senoji sinagoga, Balstogės Beit Šmuelo sinagoga, Balstogės Choršulo sinagoga ir Balstogės Citronuvo sinagoga. Per karą beveik visa žydų bendruomenė buvo sunaikinta.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste yra 4 stadionai ir dvi uždaros salės, 4 baseinai, 4 teniso aikštynai ir kiti įvairūs sporto aikštynai.

Klubas Sportas Įkurtas Lyga Stadionas/aikštė
Jagiellonia Białystok Futbolas 1920 Ekstraklasa Balstogės miesto stadionas
KS Włókniarz Białystok Futbolas 1947 IV Lyga Stadion Włókniarz Białystok
Hetman Białystok Futbolas 1948 IV Lyga Balstogės miesto stadionas
KKS Piast Białystok Futbolas 1997 Palenkės grupė
AZS Białystok Tinklinis 1998 PlusLiga Kobiet Szkoła Podstawowa nr 50
PKK Żubry Białystok Krepšinis 2003 III Lyga Publiczne Gimnazjum nr 18
KS Biatrans Białystok Krepšinis 2009 II Lyga VI Liceum Ogólnokształcące im. Króla Zygmunta Augusta
Lowlanders Białystok Amerikietiškasis futbolas 2006 PLFA I
ADH Białystok Ledo ritulys 2006 Liga Open Lodowisko MOSiR
UKS Wygoda Białystok Dviračiai
Jagiellonia Judo Club Bialystok Dziudo Lenkijos Dziudo tinklalapis Szkoła Podstawowa nr 44
Human Białystok Kikboksas Lenkijos Kikbokso tinklalapis

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Administracinis miesto suskirstymas 2006 m.
  1. Centras (Centrum)
  2. Bialostočekas (Białostoczek)
  3. Osiedle Sienkieviča (Osiedle Sienkiewicza)
  4. Bojarai (Bojary)
  5. Piaskai (Piaski)
  6. Osiedle Pžidvorcovė (Osiedle Przydworcowe)
  7. Osiedle Mlodychas (Osiedle Młodych)
  8. Antoniukas (Antoniuk)
  9. Jarošuvka (Jaroszówka)
  10. Vigoda (Wygoda)
  11. Piasta I
  12. Piasta II
  13. Skorupai (Skorupy)
  14. Osiedle Mickieviča (Osiedle Mickiewicza)
  15. Dojlidai (Dojlidy)
  16. Osiedle Bema
  17. Osiedle Kavalerijskiai (Osiedle Kawaleryjskie)
  18. Naujamiestis (Nowe Miasto)
  19. Zielone Vzguža (Zielone Wzgórza)
  20. Starosielcė (Starosielce)
  21. Slonečni Stokas (Słoneczny Stok)
  22. Lešna Dolina (Leśna Dolina)
  23. Visoki Stočekas (Wysoki Stoczek)
  24. Dziesiencinai I (Dziesięciny I)
  25. Dziesiencinai II (Dziesięciny II)
  26. Baciečkai (Bacieczki)
  27. Zavadai (Zawady)
  28. Dojlidi Gurnė (Dojlidy Górne)

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Pėsčiųjų alėja
Białystok, ul. Popiełuszki.jpg

Per miestą eina nemažai tranzitinių kelių bei kelios geležinkelio linijos. Iš viso miesto teritorijoje yra 6 geležinkelio stotys ir stotelės: Białystok Bacieczki, Białystok Fabryczny, Białystok Stadion, Białystok Starosielce, Białystok Wiadukt ir Białystok geležinkelio stotis. Mieste yra Balstogės-Krivlanų oro uostas. Iš viso mieste yra nutiesta apie 40 km dviračių takų.

Mieste kertasi šie tranzitiniai keliai:

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Nuotraukos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]