Vosyliškės

Koordinatės: 53°46′52″š. pl. 24°50′53″r. ilg. / 53.781°š. pl. 24.848°r. ilg. / 53.781; 24.848 (Vosyliškės)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vosyliškės
blrs. Васілішкі, rus. Василишки
Šv. Jono Krykštytojo bažnyčia
Vosyliškės
Vosyliškės
53°46′52″š. pl. 24°50′53″r. ilg. / 53.781°š. pl. 24.848°r. ilg. / 53.781; 24.848 (Vosyliškės)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Ščiutino rajonas
Gyventojų (1992) 2 700

Vosỹliškės [1] (blrs. Васілішкі, rus. Василишки) – agromiestelis vakarų Baltarusijoje, į šiaurės rytus nuo Ščiutino. Stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, sinagoga, yra žydų kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1489 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1658 m. buvo pastatytas dominikonų vienuolynas. 1702 m. vienuolynas sudegė, tačiau dominikonai pasistatė naują vienuolyną, o 1769 m. naują mūrinę bažnyčią. Be dominikonų bažnyčios Vosyliškėse buvo ir parapinė bažnyčia. 1832 m. po sukilimo uždarius vienuolyną, dominikonų bažnyčia paversta parapine. 1868 m. bažnyčia buvo paversta cerkve. XIX a. buvo miestelis, Lydos apskrities Vosyliškių valsčius.[2]

1903 m. Senosiose Vosyliškėse buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia į kurią iš senosios dominikonų bažnyčios buvo perkeltas stebuklingu laikomas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. XX a. pradžioje buvo Vosyliškių apskrities centras Oberoste.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1857 m. Vilniaus vyskupijos sąrašuose Vosyliškės pažymėtos kaip lietuviška Rodūnios dekanato parapija, turėjusi 8000 gyventojų.[3] 1882 m. netoli Vosyliškių (Lebiodkos dvare – Halavičpolėje) gimė gamtininkas Tadas Ivanauskas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Wasiliszki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 128 psl. (lenk.)
  3. Vosyliškės. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1190