Baranovičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Baranovičiai
brus. Баранавiчы, rus. Барановичи
   Coat of Arms of Baranavičy, Belarus.png   
Baranavichy pl lenina .JPG
Laikrodžio bokštas Lenino aikštėje

Baranovičiai
53°08′0″N 26°01′0″E / 53.13333°N 26.01667°E / 53.13333; 26.01667 (Baranovičiai)Koordinatės: 53°08′0″N 26°01′0″E / 53.13333°N 26.01667°E / 53.13333; 26.01667 (Baranovičiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Bresto sritis Bresto sritis
Rajonas: Baranovičių rajonas
Įkūrimo data: 1871 m.
Meras: V. I. Dičkovskis
Gyventojų (2007): 169 000
Plotas: 55 km²
Tankumas (2007): 3 073 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: BaranovičiaiVikiteka
Kirčiavimas: Barãnovičiai
Baranovičiai. Paminklas balistinei raketai

Baranovičiai (brus. Баранавiчы, rus. Барановичи) – miestas prie geležinkelio ir plento BrestasMinskas, apie 130 km į pietvakarius nuo Minsko, Baltarusija. Baranovičių rajono centras. Geležinkelio mazgas. Išvystyta lengvoji (medvilnės, trikotažo, siuvimo, avalynės), maisto (mėsos, konservų) pramonė, mašinų, statybinių medžiagų, buitinės chemijos prekių, žaislų gamyba. Yra valstybinis universitetas, kraštotyros muziejus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Baranovičių gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1706 m. kaip privati Rozvadovskių šeimos nuosavybė. XVIII a. pabaigoje po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų tapo Rusijos imperijos Minsko gubernijos Naugarduko apskrities miesteliu. Išaugo XIX a. nutiesus geležinkelius Brestas-Maskva ir Lvovas-Vilnius. 1871 m. pastatyta geležinkelio stotis. 1884 m. gyvenvietė tapo miesteliu, 1894 m. – apskrities miestu.

Pirmojo pasaulinio karo metu Baranovičiuose buvo įsikūręs vyriausiasis Rusijos armijos vadovybės štabas, kuris 1915 m. rugpjūtį buvo perkeltas į Mogiliovą. Baranovičių apylinkės 1915 m. rugsėjo – 1916 m. liepos mėn. nuniokotos per mūšius. 1915 m. rugsėjo mėn. – 1918 m. Baranovičiai buvo okupuoti vokiečių kariuomenės.

Miesto teises gavo 1919 m. 19201939 m. Lenkijos Naugarduko vaivadijos apskrities centras. 1939 m. atiteko Baltarusijai, iki 1954 m. srities centras. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas labai sugriautas, 1941 m. birželio – 1944 m. liepos mėn. okupuotas vokiečių kariuomenės. Nuo 1954 m. rajono centras. Po karo atstatytas.[1]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Tarpukaryje gyventojų skaičius išaugo iki 12 500, iš kurių apie pusę sudarė žydai. Žydų iki panaikinant apsigyvenimo suvaržymus 1903 m. Baranovičiuose tebuvo 24.[2] Per Antrąjį pasaulinį karą mieste ir apylinkėse žuvo apie 127 000 žmonių.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1880 m. ir 2009 m.
1880 m. 1883 m. 1897 m.sur. 1912 m. 1935 m.
1 500 2 000 4 600 9 000 35 000
1939 m.sur. 1970 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m. 2009 m.
29 000 102 000 166 600 168 000 169 000


Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Geležinkeliai į Valkaviską, Lydą, Minską, Slucką, Luninecą. Išplėtota mašinų (automobilių agregatų, automatinių linijų), statybinių medžiagų (gelžbetonio konstrukcijų ir kt. gaminių) gamyba, metalo, medžio apdirbimas, elektrotechnikos, baldų, tekstilės (medvilnės) ir trikotažo, siuvimo, avalynės, buitinės chemijos, maisto (mėsos, malimo, alaus) pramonė. Veikia meno dirbinių ir žaislų gamyba.

Kultūra, švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Yra Baranovičių dramos teatras. Kraštotyros muziejus, įkurtas 1929 m. Dievo Motinos Užtarėjos soboras, pastatytas 1931 m.[3]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. V.S. Baranovičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 635 psl.
  2. Lietuviškoji enciklopedija II t.- Kaunas: Spaudos Fondas, 1934.- p.1190.
  3. Mindaugas Pažemys. Baranovičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 635 psl.