Rodūnia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Rodūnia brus. Радунь, rus. Радунь |
|||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Rodūnia
|
|||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
|||||||||||||||
| Valstybė: |  Baltarusija |
||||||||||||||
| Sritis: |  Gardino sritis |
||||||||||||||
| Rajonas: | Varanavo rajonas | ||||||||||||||
| Gyventojų : | 2 700 | ||||||||||||||
| Kirčiavimas: |
|
||||||||||||||
Rodūnia – miestelis vakarų Baltarusijoje, prie Radunkos upės, 20 km į pietus nuo Eišiškių ir 30 km į šiaurės vakarus nuo Lydos. Yra bažnyčia, sinagoga, žydų kapinės. Šiaurės vakaruose eina siena su Lietuva. Rodūnios vardas kilęs iš lietuvių kalbos šakninio žodžio rūda.
Lietuviai [taisyti]
Nuo seno Rodūnioje ir jos apylinkėse (Pelesa ir kiti aplinkiniai kaimai) buvo kalbama lietuvių kalba (pietų aukštaičių tarmė). Rodūnios-Žirmūnų šnektą tyrinėjo švedų kalbininkas Olafas Brokas. Rodūnios ir Pelesos apylinkėse žodis „mėnuo“ vadinamas dievaičiu.
Aplink Rodūnią apsistojo prūsų gentis Bartai pralaimėję Didyjį Prūsų sukilimą.
