Bujidų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Āl-i Būya
آل بویه
Bujidų valstybių žemėlapis
Bujidų valstybių žemėlapis
Dinastijos kilmė Tabaristanas
Sostinė Rajus, Širazas, Bagdadas, kt.
Religija Šiitai
Įkūrimas 934 m.
Žlugimas 1062 m.
Įkūrėjas Ali ben Buja
Iranas-orn.png
Didžiojo Irano istorija
Senovės Persijos istorija
Rašidunai > Omejadai
Abasidai Tachiridai
Safaridai
Bujidai Samanidai
Gaznevidų dinastija
Seldžiukai
Chorezmidai Guridai
Mongolų imperija
Ilchanatas
Timūridų dinastija
Safavidų dinastija
Afšaridai > Zendai Duraniai
Kadžarai > Pehlevi
Irano Islamo Respublika Afganistanas, Turkestanas
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas

Bujidai (pers. آل بویه Al - i Būya) – Iš Tabaristano kilusi musulmonų valdovų dinastija (dinastijos), X–XI a. valdžiusi vakarinę Didžiojo Irano dalį. Ši dinastija nesukūrė vieningos imperijos, skirtingai nei dauguma kitų Persijos dinastijų, bet suvienijo įvairias žemes į vieningą vienos giminės valdomą konfederaciją.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Dinastijos pradininkas – buvo Ali ben Būja, kilęs iš Tabaristano. Jis įsitvirtino byrančio Abasidų Kalifato teritorijose ir čia sukūrė atskirų valstybėlių konfederaciją, įkurdamas daug savo dinastijos atšakų.

Vėliau Bujidai skirtingose vietose buvo nuversti kitų dinastijų – Gaznevidų ir Seldžiukų.

Bujidai propagavo šiizmą ir buvo persų kultūros gaivintojai vakarų Persijoje. Jie naudojo seną sasanidų valdovų titulą šachinšachas.

Atskiri Emyratai[taisyti | redaguoti kodą]

Bujidų konfederaciją sudarė šios dinastijos atšakų valdytos valstybės. Jų valdovai titulavosi emyrais arba valiais.