Hadžaro kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Hadžaro kalnai už Nakhalo forto.

Hadžaro kalnai (arab. جبال الحجر 'akmens kalnai') – kalnų grandinė šiaurės rytų Omane ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Jie skiria žemą Omano pajūrio lygumą nuo dykumos plokščiakalnio ir yra 50-100 km nutolę nuo Omano įlankos.

Kalnai prasideda šiaurėje, sudarydami Musandamo pusiasalį. Nuo čia šiaurinis Hadžaras (Hajar al Gharbi) eina į pietryčius vis tolyn nuo kranto. Vidurinė Hadžaro kalnų dalis yra Džebel Akdaras (Jebel Akhdar), aukščiausia ir atšiauriausia Omano teritorija (čia yra aukščiausias taškas Rytų Arabijoje). Džebel Akbarą ir mažesnę Džebel Naklo (Jebel Nakhl) grandinę pietuose riboja žemas Samailo slėnis, kuris šiaurės rytuose veda į Maskatą (Muscat). Į rytus nuo Samailo yra Rytinis Hadžaras (Hajar ash Sharqi), kuris rytuose priartėja prie žvejų miestelio Suro.

Žemos pajūrio teritorijos į rytus ir šiaurę nuo Hadžaro vadinamos Batina („Pilvu“) regionu. O žemės už kalnų – Dahira („Nugara“).