Svėdasų dvaro koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°41′12″š. pl. 25°20′51″r. ilg. / 55.686688°š. pl. 25.347522°r. ilg. / 55.686688; 25.347522

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Svėdasų dvaro koplyčia
Bajorai (Svėdasai), koplytėlė.JPG
Savivaldybė Anykščių rajonas
Gyvenvietė Bajorai (Anykščiai)
Adresas Dvaro g.
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta XIX a. vid.

Svėdasų dvaro Švč. M. Marijos koplyčia – koplyčia Bajorų kaime, šalia Svėdasų miestelio, Anykščių rajone, 0,5 km į šiaurę nuo kelio  118  KupiškisUtena . Stovi kryžkelėje prie senojo Svėdasų–Salų vieškelio, 1,5 km pietvakarius nuo buvusios Svėdasų dvaro sodybos. Šalia koplytėlės esančiame miškelyje įrengti partizanų kapai ir paminkliniai akmenys, įamžinę partizanų J. Matulio, J. Budreikos, Č. Rimkaus, S. Repšio, P. Sprindžio, J. Čirūnos ir kitų atminimą. Pakelės ženklas nukreipia į holokausto aukų atminimo vietą.

Atnaujintos koplyčios viduje: kryžminis lubų skliautas, altorius ant pakylos, dvi smailiaarkės langų nišos

Koplytėlė lankoma, prižiūrima, yra įrengtas altorėlis su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, vietos gyventojų naudojama gegužinėms pamaldoms. Čia pasimelsti ateina svėdasiškiai, dalyvauja parapijos klebonas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didikų Radvilų turėtą Svėdasų dvarą nuo XVIII a. antrosios pusės trumpai valdė Leonas Borovskis. Po jo dvaras visą šimtmetį - iki 1890 m. priklausė italų kilmės grafų Marikonių (Morikonių) giminei. Paskutinysis iš jų – grafas Liucijonas Morikonis buvo įsikūręs pastatytuose dvaro rūmuose prie Svėdaso (Beragio) ežero. Koplytėlė pastatyta šio grafo iniciatyva. Kilmingos Morikonių šeimos didikas, vildamasis, kad pasveiks jo paralyžiuota dukra, Dievo garbei pastatė koplytėlę ir net ketino įrengti Kalvarijas. Pasakojama, kad grafas iš savo dvaro ateidavo čia pasimelsti. Grafo dukra buvo palaidota Morikonių koplyčioje–mauzoliejuje Svėdasuose.

Atokiai stovinti koplyčia ne sykį buvo apvogta: dingo vertinga medinė Švč. M. Marijos skulptūra, vėliau ją pakeitusi meninės vertės neturinti statulėlė. Pavogtų Švč. M. Marijos skulptūrų vietoje atsirado kiti religiniai simboliai.

2018 m. Utenos apylinkės teismo sprendimu, Bajorų koplytėlė, kaip bešeimininkiu pripažintas statinys, buvo perduota į Anykščių rajono savivaldybės nuosavybę. 2018 m. vasarą iš seniūnijos kilusio verslininko Algimanto Čaplinsko pastangomis statinys buvo restauruotas.[1] Buvo sutvarkytos tinkuotos sienos, jas užglaisčius, išlyginus ir nudažius. Pakeista stogo danga, uždengiant naujos spalvotos skardos lakštais. Pakeistos ir įstatytos naujos ąžuolinės durys. Koplytėlės langus papuošė nauji vitražai. Restauruotas viduje, ant pakylos stovintis altorius.

Achitektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčios projekto autorius – Georgas Verneris. Pastatas 6,5 m aukščio ir 4×3 m dydžio, stačiakampio plano, turi neogotikinio stiliaus bruožų. Statinio mūras padengtas baltu tinku, kampuose sustiprintas laiptuotais kontraforsais, be apsidės. Priekinio fasado frotono reljefiškoje rozetėje pavaizduota Marijos monograma. Virš jos iškilęs dvišlaitis atikas su geležiniu kryžiumi. Durų ir langų angos arkinės, į viršų smailėjančios. Vidaus patalpos denginys – išgaubtas, kryžminis skliautas. Pakabintas dekoratyvus elektrinis šviestuvas.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka