Kalvinizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonas Kalvinas

Kalvinizmas – krikščioniškosios teologijos sistema bei požiūris į krikščioniškąjį gyvenimą, suformuluotas XVI a. protestanto Jono Kalvino ir jo bei Kalvino Šventojo Rašto interpretacijos šalininkų ir pasekėjų. Evangelikai reformatai praktiškai gali būti tapatinami su kalvinistais.

Krypties išpažinėjai teigia, kad žmogaus pomirtinis gyvenimas esąs nulemtas iš anksto, neatsižvelgiant į jo darbus. Jei žmogui sekasi gyvenime, jis eis į rojų. Turtuolis – Dievo išrinktasis. Dorybė – taupumas. Nepripažįsta sakramentų, išskyrus krikštą. Iš bažnyčios pašalino altorių, kryžių. Manoma, kad dėl specifinės darbo etikos ženkliai prisidėjo prie pramoninės revoliucijos.

Evangelikų reformatų bažnyčių ir Jono Kalvino reikšmės didėjimas priklauso antrajai reformacijos fazei, kai po Martyno Liuterio ekskomunikacijos pradėjo kurtis evangelikų bažnyčios. Kalvinas tuo metu buvo tremtyje Ženevoje. Jis pasirašė Augsburgo išpažinimą 1540 m., tačiau jo įtaka pirmiausia buvo juntama Šveicarijos reformacijoje, kuri buvo ne liuteroniška, bet labiau paveikta Ulricho Cvinglio.

Kalvinizmas Lietuvą pasiekė XVI a.

Vikiteka