Pacų rūmai (Šv. Jono g.): Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:17, 15 spalio 2018 versija

54°40′53″ š. pl. 25°17′14″ r. ilg. / 54.68139°š. pl. 25.28722°r. ilg. / 54.68139; 25.28722

Pacų rūmai
Pacų rūmai Vilniuje, dabar Lenkijos ambasada
Vieta	Vilniaus senamiestis
Įkurtas	XVII a.
Rūmų stilius	Vėlyvasis Barokas
Bajorų giminės	Steponas Pacas
Pastatų būklė	Restauruota
Savininkas	Lenkijos ambasada

Pacų rūmai – pastatas Vilniaus senamiestyje, šalia Vilniaus Universiteto Šv. Jonų gatvėje (Šv. Jonų g. 3). Šiuo metu čia įsikūrusi Lenkijos Respublikos ambasada.

Istorija

1628 m. Šv. Jono gatvėje esantį mūrinį pastatą iš Žemaitijos seniūno Jeronimo Valavičiaus įsigijo Lietuvos didysis raštininkas Steponas Pacas. Naujuoju rūmų savininku tapo jo sūnus LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. 1655 m. per karą su Maskva rūmai buvo sudeginti, po karo - atstatyti.

Mirus Kristupui Zigmantui Pacui, rūmai atiteko jo tolimam giminaičiui Kazimierui Mykolui Pacui. Kitas jų savininkas – jo brolio Jono Kazimiero sūnus Juozapas Pranciškus Pacas.

1748 metais barokiniai rūmai vėl sudegė. Jų atstatyti nepavyko nei Juozapui Pranciškui, nei jo sūnui Mykolui Jonui Pacui – paskutiniajam kadaise labai turtingos ir įtakingos Pacų giminės palikuoniui. 1771 m. Mykolas Pacas buvo priverstas emigruoti, o jo turtas areštuotas. 1783 m. rūmus įsigijo LDK didysis kancleris Aleksandras Mykolas Sapiega. Jis atstatė rūmus ir suteikė jiems klasicistinį interjerą. 1793 m. rūmus paveldėjo Aleksandro Mykolo ir Magdalenos Liubomirskos Sapiegų sūnus, Lietuvos artilerijos generolas Pranciškus Sapiega.

Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia iš Sapiegų rūmus konfiskavo ir juose įkurdino gubernatoriaus būstinę. 1909 m. rūmuose buvo įsteigtas rusų klubas. 1912 m. pagal architekto Aleksandro Sonino projektą jie dar kartą buvo pertvarkyti ir pritaikyti rusų bajorijos poreikiams. Iki I pasaulinio karo Vidaus reikalų ministerijai priklausiusiuose rūmuose veikė knygynas, paveikslų galerija, M. Anatolskio vyno parduotuvė.

1918 m. rūmuose veikė lietuvių „Rūtos“ draugija, o 1919 metais juose įsikūrė Krikščionių darbo sąjunga.

Vėliau rūmų savininkais tapo Lenkijos Respublikos valdžios institucijos. Po II pasaulinio karo Pacų rūmai daugeliui metų atiteko ryšininkams. Kurį laiką čia veikia tarpmiestinė telefono stotis ir telegrafas. 1959 m. rūmai buvo atstatyti ir iš dalies restauruoti pagal architektų Justino Šeiboko ir Bronislovo Krūminio projektą. Pastatas buvo pritaikytas Ryšininkų kultūros namų poreikiams; čia taip pat buvo įrengti butai. 1978–1991 m. rūmai buvo restauruoti. Paskutinį restauravimą atliko Lenkijos paminklų restauravimo dirbtuvės PKZ.

2007 metų liepos 27 d. Pacų rūmus nusipirko Lenkijos valstybė. Tuomet pastatą atidarė Lenkijos Prezidentas Lech Kaczyński ir Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.

Po būtinojo remonto ir pastato pritaikymo naujoms reikmėms 2018 m. rugsėjo 13 d. Pacų rūmus - naująją Lenkijos Respublikos ambasados su konsuliniu skyriumi ir Lenkijos instituto Vilniuje buveinę - iškilmingai atidarė Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacek Czaputowicz ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Architektūra

Pacų rūmai – tai dviejų aukštų pastatas su vidiniu kiemu. Fasade vėlyvojo baroko stiliaus skulptūrinės puošybos elementų neišliko. Rūmai įrengti XVII a. pab. - XVIII a. pr. Salės dekoruotos iliuzionistinės barokinės tapybos stiliumi, naudoti ginkluotės motyvai.

Rūmų vaizdas XIX a.
Vidaus kiemas
Interjeras
Riteris Lenkijos ir Lietuvos pasiuntinybėje

Vikiteka: Pacų rūmai (Šv. Jono g.) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Nuorodos

@@ Eilutė 16: / Eilutė 16: @@
 == Istorija ==
-[[1628]] m. Šv. Jono gatvėje esantį pastatą įsigijo [[Lietuvos didysis raštininkas]] [[Steponas Pacas]].
+[[1628]] m. Šv. Jono gatvėje esantį mūrinį pastatą iš [[Žemaitijos seniūnija|Žemaitijos]] seniūno [[Jeronimas Valavičius|Jeronimo Valavičiaus]] įsigijo [[Lietuvos didysis raštininkas]] [[Steponas Pacas]]. Naujuoju rūmų savininku tapo jo sūnus [[Lietuvos didysis kancleris|LDK kancleris]] [[Kristupas Zigmantas Pacas]]. [[1655 m.|1655]] m. per [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|karą su Maskva]] rūmai buvo sudeginti, po karo - atstatyti.
+Mirus Kristupui Zigmantui Pacui, rūmai atiteko jo tolimam giminaičiui [[Kazimieras Mykolas Pacas|Kazimierui Mykolui Pacui]]. Kitas jų savininkas – jo brolio [[Jonas Kazimieras Pacas|Jono Kazimiero]] sūnus [[Juozapas Pacas|Juozapas Pranciškus Pacas]].
+[[1748 m.|1748]] metais [[Barokas|barokiniai]] rūmai vėl sudegė. Jų atstatyti nepavyko nei Juozapui Pranciškui, nei jo sūnui [[Mykolas Jonas Pacas|Mykolui Jonui Pacui]] – paskutiniajam kadaise labai turtingos ir įtakingos [[Pacai|Pacų giminės]] palikuoniui. [[1771 m.|1771]] m. Mykolas Pacas buvo priverstas emigruoti, o jo turtas areštuotas. [[1783]] m. rūmus įsigijo LDK didysis kancleris [[Aleksandras Mykolas Sapiega]]. Jis atstatė rūmus ir suteikė jiems [[Klasicizmo architektūra|klasicistinį]] interjerą. [[1793]] m. rūmus paveldėjo Aleksandro Mykolo ir Magdalenos Liubomirskos Sapiegų sūnus, [[Lietuvos artilerijos generolas]] [[Pranciškus Sapiega]].
+Po [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos]] valdžia iš Sapiegų rūmus konfiskavo ir juose įkurdino gubernatoriaus būstinę. [[1909]] m. rūmuose buvo įsteigtas rusų klubas. [[1912]] m. pagal architekto Aleksandro Sonino projektą jie dar kartą buvo pertvarkyti ir pritaikyti rusų bajorijos poreikiams. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] Vidaus reikalų ministerijai priklausiusiuose rūmuose veikė knygynas, paveikslų galerija, M. Anatolskio vyno parduotuvė.
+[[1918 m.|1918]] m. rūmuose veikė lietuvių „Rūtos“ draugija, o 1919 metais juose įsikūrė Krikščionių darbo sąjunga.
+Vėliau rūmų savininkais tapo [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkijos Respublikos]] valdžios institucijos. Po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] Pacų rūmai daugeliui metų atiteko ryšininkams. Kurį laiką čia veikia tarpmiestinė telefono stotis ir telegrafas. [[1959]] m. rūmai buvo atstatyti ir iš dalies restauruoti pagal architektų [[Justinas Šeibokas|Justino Šeiboko]] ir [[Bronislovas Krūminis|Bronislovo Krūminio]] projektą. Pastatas buvo pritaikytas Ryšininkų kultūros namų poreikiams; čia taip pat buvo įrengti butai. [[1978]]–[[1991]] m. rūmai buvo restauruoti. Paskutinį restauravimą atliko Lenkijos paminklų restauravimo dirbtuvės PKZ.
+[[2007]] metų liepos 27 d. Pacų rūmus nusipirko [[Lenkija|Lenkijos]] valstybė. Tuomet pastatą atidarė [[Sąrašas:Lenkijos prezidentai|Lenkijos Prezidentas]] [[Lech Kaczyński]] ir [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Prezidentas]] [[Valdas Adamkus]].
+Po būtinojo remonto ir pastato pritaikymo naujoms reikmėms [[2018]] m. rugsėjo 13 d. Pacų rūmus - naująją Lenkijos Respublikos ambasados su konsuliniu skyriumi ir Lenkijos instituto Vilniuje buveinę - iškilmingai atidarė Lenkijos užsienio reikalų ministras [[Jacek Czaputowicz]] ir [[Lietuvos užsienio reikalų ministras]] [[Linas Antanas Linkevičius|Linas Linkevičius]].
 == Architektūra ==
 Pacų rūmai – tai dviejų aukštų pastatas su vidiniu kiemu. Fasade vėlyvojo baroko stiliaus skulptūrinės puošybos elementų neišliko. Rūmai įrengti [[XVII a.]] pab. - [[XVIII a.]] pr. Salės dekoruotos iliuzionistinės barokinės tapybos stiliumi, naudoti ginkluotės motyvai.
-<gallery heights=120 mode=packed>
+<gallery heights="120" mode="packed">
 Vilnia, Pac. Вільня, Пац (XIX).jpg|Rūmų vaizdas [[XIX a.]]
 Architecture of Vilnius city (7628635182).jpg|Vidaus kiemas
@@ Eilutė 32: / Eilutė 46: @@
 == Nuorodos ==
 * [http://www.azzara.lt/index.php?show_content_id=149 Pacų rūmų istorija]
+*[https://www.youtube.com/watch?v=_oee5jdFtjc Filmas, parodantis, kaip rūmai atrodė prieš ir po remonto]
+*[https://www.flickr.com/photos/polandmfa/sets/72157701285507985 Rūmų nuotraukos]
 {{Lietuvos dvarai}}