Skuodas
Skuodas | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Lietuva |
Apskritis | Klaipėdos apskritis |
Savivaldybė | Skuodo rajono savivaldybė |
Gyventojų | 7 244 |
Pašto kodas | LT-98001 |
Vikiteka | Skuodas |
Skuodas – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje (80 km į šiaurę nuo Klaipėdos), 2 km į pietus nuo Latvijos sienos. Skuodo rajono savivaldybės centras, turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras.
Pro Skuodą teka Bartuva, čia ji yra patvenkta, todėl miesto pietvakariuose telkšo Bartuvos tvenkinys. Vakariniu pakraščiu eina Kretingos–Priekulės (Latvija) geležinkelis. Pagrindiniai pastatai sutelkti miesto centre: Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1847 m.), Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Skuodo muziejus, paštas, kultūros namai, savivaldybė, kiek į šiaurę – rajono centrinė ligoninė, yra globos namai. Į šiaurę nuo miesto į Bartuvą įteka Luoba, o rytinis miesto pakraštys eina Luobos kairiuoju intaku – Pušupiu.
Istorija
Pirmąkart Skuodas minimas 1253 metais (kaip Scoden, Sckoden) – tuomet jis priklausė Ceklio žemei. 1259 m. čia įvyko lietuvių ir Livonijos ordino mūšis – Skuodo mūšis (minimas eiliuotoje „Livonijos kronikoje“), kuriame žemaičiai sumušė didelę kalavijuočių kariuomenę. 1568 m. Žygimantas Augustas miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui, kuris 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino miesto teises. Chodkevičius iš įvairių Vokietijos vietovių kvietė kolonistus, 1572 m. jis aukojo bažnyčios statybai. Vėliau miestą valdė Sapiegos.1667 m. Skuode didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 1318 valstiečių dūmus. Jis dovanojo miestui naują bažnyčią, kuri 1767 m. buvo rūpestingai restauruota. Už dvejų metų kilęs gaisras ją sunaikino. Nauja medinė bažnyčia išstovėjo iki 1821 m., kai iškilo naujos šventovės mūrai. Už dalyvavimą 1831 metų sukilime Sapiegų dvarai, tarp jų ir Skuodo miestelis, buvo konfiskuoti. 1914 m. nutiestas geležinkelio ruožas Priekulė (Latvija)-Klaipėda. 1992 m. gegužės 6 d. LR AT nutarimu patvirtintas miesto herbas.
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas kilo nuo asmenvardžio, dar ir dabar esančios pavardės Skuodas. Vokiečiai miestą vadino Schoden, taip pat Skudn ir Johanisberg.
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Pranciškaus Žadeikio gimnazija
- Bartuvos vidurinė mokykla
- Skuodo pradinė mokykla
- Skuodo lopšelis darželis
- Skuodo viešoji biblioteka
Sportas
- FK Skuodas (futbolas)
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m. | |||||
1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|
4 758 | 7 269 | 8 730 | 7 896 | ||
|
Žymūs žmonės
- Eugenijus Gedgaudas (1924-2006), lietuvių kilmės JAV radiologas
- Simonas Daukantas (1793-1864), istorikas
- Vaclovas Intas (1927-2007), gydytojas, Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrėjas
Seniūnija
Miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje.
Seniūnai
- Juozas Tumosas, 2006 m.
- Algimantas Šideikis, 2010 m.
Seniūnaitijos
2009 m. įsteigtos 3 seniūnaitijos:
- Pietų seniūnaitija: Algirdo g. namai Nr. 9, 11, 17, 19, 21,16,18, Bartuvos, Dariaus ir Girėno, Mažeikių, Mokyklos, Mosėdžio, Parko, Turgaus gatvės, Vilniaus g. nuo namo Nr. 2 iki namo Nr. 48 (poriniai numeriai), Vienybės, Vasario 16-osios, Vytauto, Žalioji, P. Žadeikio, Žemaitės, Pievų, Vandenvietės gatvės.
- Šiaurės seniūnaitija: Algirdo g. namai Nr. 2, 4, 6, 8, Birutės, J. Basanavičiaus, J. Biliūno, P. Cvirkos, Durbės gatvės, Gedimino g. namai Nr. 3, 5, 7, 9, 11, J. Janonio, V. Kudirkos, Kunigiškių, Pavasario tako, Pergalės, Respublikos, Sportininkų, Stadiono, Sodų, Šatrijos, Taikos gatvės, Vaižganto g. nuo J. Janonio g. iki Vilniaus g., Vilniaus g. nuo namo Nr. 1 iki namo Nr. 75 (neporiniai numeriai).
- Vakarų seniūnaitija: Apuolės, J. Chodkevičiaus, Geležinkelio, S. Daukanto, Gėlių, Kęstučio, Klevų, Krantinės, Beržų, Laisvės, Liepų, Lindos, Mindaugo, S. Nėries, J. Pabrėžos, Priemiesčio, D. Poškos, Sandėlių, Statybininkų, Stoties skersgatvio, Šaulių, Tulpių, Tvenkinio, M. Untulio, M. Valančiaus, Vydūno, Žvaigždžių, Kapų gatvės.
Miestų partnerystė
|
Nuorodos
|