Vaclovas Intas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vaclovas Intas
Monument-Vaclovas-Intas.jpg
Paminklas Mosėdyje, Skuodo raj.
Gimė: 1925 m. lapkričio 14 d.
Kivyliai, Skuodo valsčius
Mirė: 2007 m. lapkričio 19 d. (82 metai)
Mosėdis, Skuodo rajonas
Tėvas: Stanislovas Intas
Motina: Benigna Kovaitė-Intienė
Veikla: gydytojas, muziejininkas
Alma mater: 1955 m. Kauno medicinos institutas

Vaclovas Intas (1925 m. lapkričio 14 d. Kivyliuose, Skuodo valsčius – 2007 m. lapkričio 19 d. Mosėdyje, Skuodo rajonas) – Lietuvos gydytojas, Akmenų muziejaus įkūrėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1936 m. baigė Aleksandrijos pradinę mokyklą. 1946 m. įstojo į Klaipėdos žemės ūkio technikumą, bet sovietų saugumiečiai baigti nebeleido. 1949 m. besislapstydamas baigė Klaipėdos suaugusiųjų gimnaziją. 1949–1955 m. studijavo ir su pagyrimu baigė Kauno medicinos institutą.

1955 m. paskirtas dirbti Skuodo ligoninės vidaus ligų skyriaus vėdėju. Kartu su kitais šios ligioninės medikais daug dėmesio skyrė Bartuvos upės pakrantės prie ligoninės sutvarkymui. 1956 m. pradžioje atvyko dirbti į Mosėdį. 1957 m. rugsėjo mėn. pradėjo dirbti ligoninės vyriausiuoju gydytoju.

1976 m. senoji Mosėdžio ligoninė, kaip neturinti perspektyvos, buvo uždaryta, o jos medinis pastatas nugriautas. Gydytojas toliau dirbo Mosėdžio apylinkės ambulatorijoje, aptarnaudavo daugiau nei 3000 gyventojų. Jis rūpinosi ir 1980 m. pradėta naujosios ambulatorijos bei vaistinės statyba.

V. Intas mėgo keliauti, domėjosi kitų kraštų gyvenimu, augalija. Aplankė daugelį žymių buvusios Sovietų Sąjungos botanikos sodų, medelynų, Karpatus, Krymą, Kaukazą, Kopet Dago, Tianšanio, Fanų, Pamyro, Altajaus kalnus, Karakumų dykumą, Sibirą, Usurio taigą, Vladivostoką, Sachaliną, Kurilų salas, Kamčiatką, Kareliją, Murmanską. Iš čia į Mosėdį parvežė iki to laiko Lietuvoje neaugusių augalų, daugelis jų prigijo Mosėdyje. 1962 m. Mosėdžio tvenkiniuose užveisė gulbes, laukines antis. 1957–1994 m. suorganizavo apie 340 talkų, kuriose dalyvavo apie 1500 žmonių.

Mosėdyje dirbo iki amžiaus pabaigos, čia mirė ir palaidotas.

Akmenų muziejaus įkūrėjas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemaitijosparlamentas2003 05 22.jpg

1957 m. gydytojas Mosėdyje pradėjo rinkti ir numeruoti laukuose aptiktus įdomesnius akmenis. Tardamasis su kitų sričių specialistais, pasiekė, kad Mosėdyje būtų pradėtas kurti akmenų parkas. Į akmenų saugojimo veiklą įjungė Mosėdžio ūkio žmones. Kasmet pradėjo ruošti po keletą, vėliau po keliolika alpinariumų, kuriuose buvo derinami augalo, akmens, žemės ir vandens natūralusis grožis. Pirmiausia alpinariumais pasidengė ligoninės teritorija (1,5 ha), Kapų (dabar Akmenų) gatvė, o po 1962 m. gaisro miestelio centras, 8 ha ploto Bartuvos pievos (muziejui priskirta teritorija).

1971 m. pradėti vežti stambūs akmenys į Akmenų muziejų. 1978 m. vien iš Klaipėdos parvežti 27 sunkvežimiai akmenų ir grandinių nuo laivų. Mosėdyje kuriamas akmenų parkas kėlė vis didesnį visuomenės susidomėjimą. 1979 m. vasario 26 d. tuometinis LKP CK bei LSSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą Mosėdyje įsteigti Valstybinio gamtos apsaugos komiteto Respublikinį unikalių akmenų muziejų. 1979 m. V. Intas paskirtas muziejaus direktoriumi, šias pareigas ėjo iki 2000 m. vasario 29 d.

Beveik visus darbus V. Intas atliko savo lėšomis. Apie jo darbus ne kartą rašė respublikos ir užsienio spauda, apie muziejų ir jo įkūrėją žiūrovams pasakojo įvairių šalių televizija. 2005 m. Respublikiniam unikalių akmenų muziejui suteiktas Vaclovo Into vardas.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Amžinybės portretai: daktaro Vaclovo Into pasaulis: fotoalbumas apie Akmenų muziejų Mosėdyje (fotogr. Algirdas Darongauskas, sud. Edmundas Untulis). – Klaipėda: Eglės leidykla, 2009. – 156 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-542-97-1
  • Gydytojas Vaclovas Intas (sud. Juozas Vyšniauskas, Marija Jankauskienė). – Klaipėda: Druka, 2011. – 160 p.: iliustr. – ISBN 978-609-404-096-2