Batakių valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°21′š. pl. 22°31′r. ilg. / 55.35°š. pl. 22.51°r. ilg. / 55.35; 22.51

Batakių valsčius
Laikotarpis: 15281950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Batakiai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Raseinių apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Tauragės apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Tauragės apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Tauragės apskritis (1944–1950)

Batakių valsčius (rus. Ботокская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Batakiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius minimas nuo 1528 m. Carmečiu atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Pagramančio valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Skaudvilės rajonui (4 apylinkės) ir Tauragės rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 6215 692 kiemai [2] 4 seniūnijos 68
1923 m.[3] 191 5921 1178
1949-01-01
(išsamiau)
191 8 apylinkės [4]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[5]
Akstinai Akstinų apylinkė
Batakiai Batakių apylinkė
Čiuteikiai Čiuteikių apylinkė
Lomiai Lomių apylinkė
Melagiškė Melagiškės apylinkė
Molupis Molupio apylinkė
Ožnugariai Ožnugarių apylinkė
Stiegvilai Stiegvilų apylinkė
Iš viso: 8 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1934 m. valsčiuje minimi kaimai:[6]

  1. Akstinai
  2. Balčiškė
  3. Batakiai
  4. Bildeniai
  5. Čuteikiai
  6. Deferencija
  7. Devynakiai
  8. Eidintai
  9. Erčiai
  10. Ferma
  11. Gebeniškė
  12. Gembriai
  13. Gerviečiai
  14. Griaužai
  15. Gryblaukis
  16. Juodpetriai
  17. Karapolis
  18. Kazbarinai
  19. Kelmynė
  20. Lapurvis
  21. Liaudginai
  22. Lomiai
  23. Melagiškė
  24. Mickiškė
  25. Minkštpaučiai
  26. Mišeikiai
  27. Molupis
  28. Ošvytis
  29. Ožnugariai
  30. Paegluonis
  31. Pagirupis
  32. Pakaipis
  33. Pašešuvis
  34. Pašiemis
  35. Pažalpis
  36. Repedaubė
  37. Rikiškiai
  38. Santakos
  39. Smilgiai
  40. Stegvilai
  41. Šakvietis
  42. Šiaudynė (Vaišvilai)
  43. Šveisčiai
  44. Užkreteniai
  45. Užšešuvis
  46. Varlaukis
  47. Varnaičiai
  48. Vėžalaukis
  49. Vingininkai
  50. Žalioji

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 5921 žmogus:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1927 Liaudginai Jonas Petras Kenstavičius, miškininkas 2008
1929 Bildeniai Džordžas Mikelis, aktorius 2020

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 150
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 150–151
  6. Batakių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, II t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1933-1934. T. 2: Atskilėlis–Batoras, XVI p., 1941 psl.