Jonas Fledžinskas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jonas Fledžinskas (1885 m. rugpjūčio 12 d. Skaudvilėje – 1965 m. kovo 2 d. Skaudvilėje) – kooperatininkas, politinis veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigė triklasę Skaudvilės liaudies ir 1898 m. – Raseinių apskrities mokyklą, tačiau leisti į gimnaziją šeima neišgalėjo, todėl teko tarnauti. 1903 m. išvyko į Jenakijevą pas seserį ir pradėjo dirbti buhalteriu belgų metalo gamykloje. Ten įsijungė į socialdemokratų partijos veiklą, dalyvavo 1905–1906 m. įvykiuose Gorlovkoje, buvo suimtas, vėliau ištremtas namo. 1906 m. pradėjo dirbti grafo Vladimiro Zubovo dvaro Ginkūnuose administratoriumi.
1908–1912 m. studijavo Petrapilio aukštesniuose komercijos kursuose, 1912 m. įstojo į Berlyno prekybos akademiją. Prasidėjus karui, 1915 m. išvyko į Rusiją, ten vedė grafaitę Aleksandrą Zubovaitę. 1918 m. Maskvoje dirbo centrinės vartotojų sąjungos instruktoriumi.
Grįžęs į Lietuvą, 1919 m. įsteigė kooperacijos kursus, iki 1921 m. buvo jų vedėjas ir sąskaitybos dėstytojas. 1919 m. rugpjūčio 15 d. įsteigė Šiaulių srities vartotojų bendrovių sąjungą, jungusią 100 bendrovių. 1920 m. – „Kultūros“ bendrovės valdybos narys, vienas iš žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Gamintojas“ steigėjų.
1922 m. vyko į Angliją ištirti eksporto galimybių. 1924 m. Ginkūnuose įkūrė Lietuvos žalųjų augintojų bendriją, buvo jos pirmininkas iki 1933 m. Jam vadovaujant, Ginkūnų dvaras tapo pavyzdiniu ūkiu. 1927–1930 m. – Lietuvos centrinės galvijų kontrolės sąjungos pirmininkas, 1935–1936 m. – Lietuvos galvijų augintojų sąjungos vicepirmininkas, 1936–1940 m. – pirmininkas. 1940 m. grįžo į tėviškę, dirbo buhalteriu Trapų, vėliau – Šilgalių valstybiniame žirgyne.
Vaikai: Vytautas Fledžinskas (g. 1919), teisininkas; Sofija Pempienė (g. 1920), pedagogė; Aleksandra Kašubienė (g. 1923) menininkė; Jurgis Fledžinskas (g. 1924), muzikas (altistas).
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jonas Fledžinskas. Atsiminimai. Šiaulių „Aušros“ muziejus , 1997.