Bilevičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bilevičiai
Bilevičių herbas „Kapas“
Bilevičių herbas „Kapas“
Pradininkas Daugirdas Bilevičius
Titulas bajorai
Laikotarpis XVI a. - XVII a.
Šalys LDK
Dvarai Viduklė, Raseiniai, Rietavas.
Atšakos giminė suskilo į dvi šakas: Bilevičius Stankevičius ir Bilevičius.

Bilevičiai, BiliūnaiŽemaičių bajorų giminė. XVI a.XVII a. rėmė reformaciją Lietuvoje, lietuviškų leidinių rengimą. Dalis Bilevičių buvo lietuviškos kultūrinės orientacijos. Tėvoniniai dvarai XVI a. buvo Viduklė, Raseiniai, Rietavas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Giminės pradininkas XV a. šaltiniuose minimas Daugirdas Bilevičius. Dar XVI a. pradžioje giminė suskilo į dvi šakas: Bilevičius Stankevičius ir Bilevičius. Prasidėjus reformacijai Bilevičiai Stankevičiai tapo evangelikais liuteronais. Kita šaka, Bilevičiai, XVI a. viduryje perėjo į evangelikų reformatų tikėjimą. Vėliau dalis Bilevičių tapo katalikais. XVIII a. Bilevičių moteriškoji linija liko protestantiška. Kataliko Alberto Bilevičiaus vadovaujami bajorai 1724 m. nugriovė Raseinių evangelikų reformatų bažnyčią. XIX a. dalis Bilevičių sulenkėjo, XX a. išsikėlė gyventi į Lenkiją, kiti įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą.

Garsiajame lenkų rašytojo H. Senkevičiaus istoriniame romane „Tvanas“ minimi net keturi Bilevičiai – išmintingi, nenuilstantys patriotai. Du broliai (Albrechtas ir Steponas) Bilevičiai dalyvavo 1655 m. Kėdainių suvažiavime ir pasirašė uniją su švedais. Į vieną iš Varšuvos seimų susirinko net šeši Bilevičiai: Aleksandras, Chrizostomas, Chvalibogas, Jonas Karolis, Teodoras ir Jonas Merkelis. 1733 m. Stanislovo Leščinskio rinkimuose taip pat dalyvavo šie žemaičiai Bilevičiai: Aleksandras, Antanas, Petras, Steponas, Tadas ir Viktoras.[1]

Bilevičiai Stankevičiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymiausias giminės atstovas Jonas Bilevičius, XVI a. Žemaitijos vietininkas, Dirvėnų ir Beržų tijūnas. Globojo pirmuosius spaudos lietuvių kalba rengėjus. Jam Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis 1543 m. spalio 7 d. raštu pavedė globoti iš Karaliaučiaus į Lietuvą grįžtantį Abraomą Kulvietį, prašė parinkti lietuvių jaunuolių, kandidatų į evangelikų liuteronų kunigus. Bilevičių Stankevičių giminės palikuoniai XVII a. viduryje jau buvo katalikai.

Bilevičiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bilevičiai. Spauda.lt
  2. Ingė Lukšaitė. Bilevičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 184 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]