Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°31′49″š. pl. 23°13′29″r. ilg. / 55.530222°š. pl. 23.224634°r. ilg. / 55.530222; 23.224634

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika
Siluvos Svc Mergeles Marijos Gimimo bazilika 2013-08-04.jpg
Vyskupija Kauno
Dekanatas Raseinių
Savivaldybė Raseinių rajonas
Gyvenvietė Šiluva
Adresas M. Jurgaičio g. 2
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1775 m.
Stilius barokas

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika stovi Šiluvos miestelyje, prie kelio  148  RaseiniaiTytuvėnaiRadviliškis . Vėlyvojo baroko stiliaus, valstybės saugomas architektūros paminklas.[1]

Didžiajame bažnyčios altoriuje yra Marijos paveikslas, garsėjantis stebuklais. 1993 m. baziliką aplankė popiežius Jonas Paulius II. 2008 m. bazilikos kompleksui suteiktas kultūros paminklo statusas.

Bazilikoje yra Ligonių Sveikatos koplyčia.[2] Miestelio kapinėse stovi Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia (1924 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didikas Petras Simonas Gedgaudas 1457 m. rugsėjo 1 d., sekmadienį, užrašė ir savo antspaudu patvirtino „bažnyčios Šile“ (taip anksčiau vadinta Šiluva) steigimo aktą. Tais pat metais jis pastatydino bažnyčią ir dovanojo jai 146 valakus žemės. Šiluvos savininkas Andrius Zaviša apie 1500 m. bažnyčią atstatė. Jo sūnus Jonas apie 1532 m. perėjo į reformaciją ir pasisavino katalikams tėvo dovanotą žemę. Bažnyčia palikta katalikams. Ji sparčiai nyko. Evangelikai reformatai 1594 m. pasistatė mūrinę bažnyčią Zbaro kaime (prie Šiluvos). 15921622 m. čia veikė vienintelė Žemaitijoje reformatų vidurinė, vėliau parapinė mokykla. Tarp evangelikų reformatų ir katalikų bendruomenių XVII a. būta įvairių kivirčų.

1669 m. įvyko ginkluotas susirėmimas. Evangelikų reformatų parapija 1754 m. prijungta prie Kėdainių. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sunyko. Vyskupas Jurgis Tiškevičius 1646 m. mini stebuklingą Šiluvos Švč. Marijos paveikslą. Katalikų literatūroje aprašoma Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo istorija pirmąkart aprašyta Šiluvos klebono Mykolo Sviechauskio. Jo ir vėlesnių aprašymų duomenimis, apie 1608 m. apsireiškusi Švč. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų. Ji verkusi, kad toje vietoje, kur buvo garbinamas jos sūnus, dabar ariama ir sėjama. Vyskupo atstovui oficiolui Jonui Kazakevičiui senelis parodęs vietą prie didžiojo akmens, kur buvo užkasta skrynia. Joje rastas bažnyčios steigimo aktas, Švč. Marijos paveikslas, brangus arnotas. Bylą dėl Šiluvos katalikų bažnyčios grąžinimo iškėlė vyskupas Merkelis Giedraitis. Ją tęsė kunigas M. Kobilinskis, baigė kunigas Jonas Kazakevičius.

Švč. Mergelės Marijos paveikslas centriniame altoriuje

1622 m. teismo sprendimu reformatai privalėjo grąžinti katalikams žemę ir sumokėti 9000 auksinų. J. Kazakevičius savo lėšomis 1627 m. Šiluvoje pastatė nedidelę medinę bažnyčią. Netrukus buvo pastatyta kita, didesnė, kryžiaus plano bažnyčia. 1651 m. įsteigta mokykla. Švč. Mergelės Marijos paveikslas 1674 m. restauruotas ir papuoštas sidabriniu aptaisu. Kražių jėzuitų kolegijos auklėtiniai 1677 m. pradėjo procesines eisenas į Šiluvą. Vyskupas Antanas Tiškevičius 1752 m. įsakė artimesnių parapijų klebonams organizuotai eiti į Šiluvą. 1763 m. procesinės eisenos buvo uždraustos (vėl pradėtos 1905 m.).

1760 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia (apmūrijama senoji). Statyti baigė Tadas Bukota 1775 m. (vidaus dekoras T. Podgaiskio). 1786 m. rugsėjo 8 d. Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas su iškilmėmis vainikuotas vad. popiežiaus karūnomis. Rugsėjo 10 d. konsekruota pati bažnyčia. 1892 m. bažnyčioje kilus gaisrui, sudegė bokštai, stogas, išsilydė 5 varpai, vargonai, sudegė klebonija, prieglauda. 1893 m. parengtas bokštų atstatymo projektas. 1896 m. nulietas varpas, įsigyti vargonai. Kunigo Povilo Katelos rūpesčiu bažnyčia 1925 m. restauruota, atstatyti bokštai. Nuo 1932 m. Šiluvoje rengiami eucharistiniai kongresai. Ona Šmigelskienė 1957 m. restauravo Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Šiluvos bažnyčiai 1976 m. suteiktas mažosios bazilikos titulas.

Nuo XX a. pradžios parapijoje dirbę klebonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XX a. pradžios Šiluvos parapijoje klebonais dirbo šie dvasininkai[3]:

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, halinė, su dviem bokštais pagrindiniame fasade ir trisiene apside. Prie apsidės bažnyčios kampuose prigludusios žema zakristija ir koplyčia. Išorė raudonų plytų mūro, su balto tinko akcentais (bokštai, langų apvadai etc.) Vidus trijų navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora mūrinė. Šventoriuje palaidotas vyskupas Juozapas Matulaitis-Labukas (1894–1979 m.). Yra Mykolo Podhaiskio skulptūrų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Objekto Nr. 25030 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  2. Šiluva. Ligonių Sveikatos koplyčia
  3. BRIGYS, Jonas. Raseinių dekanato istorija. Raseiniai: Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka, 2016, p. 119

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka