Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė – geografinis žinynas, elektroninė Lietuvos vietovardžių duomenų bazė, kuriama ir talpinama internete nuo 2007 m.[1] Bazės kūrimas vyksta etapiškai pagal išorinio finansavimo galimybes. I–II etapų duomenų bazė pateikiama LKI svetainėje,[2] I–III etapų bazė patalpinta LKI Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“.[3] Bazė kuriama mokslo tiriamosioms ir taikomosioms reikmėms, taip pat Lietuvos vietovardžių (kaip nematerialiojo kultūros paveldo) sklaidos ir išsaugojimo tikslais.[4]

Duomenų bazė apima Lietuvos miestus, Lietuvos miestelius, seniūnijų centrus, taip pat dalies savivaldybių smulkius vietovardžius (Alytaus rajono savivaldybė, Birštono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė). Bazėje pateikiama kalbinė informacija apie visus iš gyvosios kalbos, t. y. iš vietinių gyventojų, užrašytus vietovardžius ir geografinė informacija apie jais įvardijamus geografinius objektus.[5]

Istorinius Lietuvos vietovardžius apima Istorinių vietovardžių duomenų bazė.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Duomenų bazę kuria LKI darbuotojai Laimutis Bilkis (projekto vadovas), Veronika Adamonytė, Dalia Kačinaitė, Alma Ragauskaitė (2008–2013 m.), Dalia Sviderskienė (2011–2013 m.), Dovilė Tamulaitienė. Projekto geografinę dalį kūrė Margarita Jankauskaitė (2007–2010 m.), Domantas Bauža (2007–2010 m.), Ieva Baužienė (2007–2010 m.), Simonas Šabanovas (2007–2013 m.).

Bazės sudarymo etapai:

  • I etapas (2007–2010 m.): darbus finansavo LR Vyriausybė kaip investicinį projektą. Etapo apimtis – Lietuvos miestų, miestelių, seniūnijų centrų vardų ir Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Pagėgių, Druskininkų, Švenčionių rajono savivaldybės teritorijų vietovardžių lingvistinės-geografinės duomenų bazės sukūrimas.
  • II etapas (2011–2013 m.): darbus finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą. Etapo apimtis – Ignalinos rajono savivaldybės, Birštono ir Rietavo savivaldybių teritorijų vietovardžių lingvistinės-geografinės duomenų bazės sukūrimas.
  • III etapas (2016–2018 m.): darbus finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programą kaip projekto „Vakarinių pietų aukštaičių vietovardžių integravimas į „Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę“ ir jų kilmės bei motyvacijos tyrimai“ dalį. Etapo apimtis – dalies Lazdijų rajono savivaldybės ir dalies Alytaus rajono savivaldybės teritorijų vietovardžių lingvistinės-geografinės duomenų bazės sukūrimas.

Bazės informaciniai šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Balkevičius J., Kabelka J. Latvių–lietuvių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1977.
  • Bilkis L. Lietuvių helonimų daryba. Priesaginiai ir priesagėtieji helonimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008.
  • Kačinaitė D. Priesaginės darybos lietuvių oronimai. Daktaro disertacija, 2009.
  • Klimavičius J. Zãrasas, Zarasaĩ. – Tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija: etimologija ir onomastika, Vilnius: Vilniaus universitetas, Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedra, 2003, 25.
  • Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005.
  • Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, Vilnius: Mokslas, 1985–1989.
  • III Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. Vilnius: Mintis, 1976.
  • II Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959.
  • Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963.
  • Lietuvos vietovardžių žodynas 1-2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, 2014.
  • Mažiulis V. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1988.
  • Mažiulis V. Dėl Dusetų vardo kilmės. – Kazimiero Būgos konferencija: etimologija ir onomastika. Konferencijos programa ir tezės, Vilnius: Vilniaus universitetas, Baltų filologijos katedra, 19-20.
  • Mažiulis V. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.
  • Mažiulis V. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.
  • Mažiulis V. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 4, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
  • Pėteraitis V. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai: Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
  • Razmukaitė M. Lietuvos priesaginiai oikonimai. Daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, 1998.
  • Razmukaitė M. Lietuvos sudurtinių oikonimų darybos bruožai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 46, 2002, 121–130.
  • Razmukaitė M. Sudėtiniai Lietuvos oikonimai. – Baltu filoloģija 12(2), 2003, 63–80.
  • Razmukaitė M. Dėl kelių etimologijų. – Onomastica Lettica 2, Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 2004, 144–151.
  • Razmukaitė M. Pirminiai, daugiskaitiniai ir galūninės darybos Lietuvos oikonimai iš hidronimų. – Lituanistica 54, 1(73), 2008, 60–72.
  • Savukynas B. Ežerų vardai. – Lietuvių kalbotyros klau­simai 3, 1960, 289–300.
  • Savukynas B. Ežerų vardai. – Lietuvių kalbotyros klau­simai 4, 1961, 219–226.
  • Savukynas B. Ežerų vardai. – Lietuvių kalbotyros klau­simai 5, 1962, 191–198.
  • Savukynas B. Ežerų vardai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 8, 1966, 183–194.
  • Słownik języka polskiego 1, Warszawa: Nakładem prenumeratorów, 1900; 2–6, Warszawa: Nakładem prenumeratorów i Kasy im. Mianowskiego, 1902–1915; 7, Warszawa: Przez K. Króla i W. Niedźwiedzkiego, z zapomogami Kasy im. Mianowskiego, 1919; 8, Warszawa: Wydawnictwo Kasy im. Mianowskiego, 1927.
  • Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 1–10, Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1992–1994.
  • Sviderskienė D. Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus vietovardžių darybos ir kilmės polinkiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 52, 2005, 91–118.
  • Sviderskienė D. Marijampolės apskrities drimonimų darybos ir kilmės polinkiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 54, 2006, 49–62.
  • Sviderskienė D. Marijampolės apskrities sudurtiniai oronimai. – Lituanistica 4(68), 2006, 47–59.
  • Sviderskienė D. Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 57, 2007, 99–122.
  • Udolph J. Die Stellung der Gewässernamen Polens innerhalb der alteuropäischen Hydronymie, Heidelberg: Carl Winter – Universitätsverlag, 1990.
  • Vaitkevičiūtė V. Lenkų–lietuvių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1979.
  • Vanagas A. Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mokslas, 1970.
  • Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas, 1981.
  • Vanagas A. Lietuvių hidronimų semantika. – Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 1981, 4–153.
  • Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.
  • Vietovardžių žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė // Baltistica, T. 48, Nr. 1 (2013), psl. 152–153.
  2. Taisyklės. Lki.lt (tikrinta 2022-01-24).
  3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Ekalba.lt (tikrinta 2022-01-24).
  4. Bendroji informacija. Ekalba.lt (tikrinta 2022-01-24).
  5. Struktūra. Ekalba.lt (tikrinta 2022-01-24).