Pranciškonai

Pranciškonai
Santrumpa	OFM
Įsteigta	1209 m.
Įkūrėjas	šv. Pranciškus Asyžietis
Veikla Lietuvoje	nuo XIII a.

Pranciškonai – Romos katalikų vienuolių ordinas, kurio regula orientuota pagal šv. Pranciškų Asyžietį. Yra 3 atšakos: kapucinai (OFM Cap.), konventualai (minoritai, OFM Conv.) ir mažesnieji broliai (arba tiesiog pranciškonai; OFM, lot. Ordo fratrum minorum). 2013 m. pasaulyje daugiausia buvo mažesniųjų brolių (12,5 tūkst.), mažiau kapucinų (10,4 tūkst.) ir konventualų (4,0 tūkst.). Pagrindinis ordino simbolis – Tau kryžius.

Pranciškonų kapitula Lietuvoje yra Kretingos vienuolyne, kur reziduoja mažesnieji broliai.

Istorija

Tau kryžius – universalus pranciškonų simbolis

Ordinas turi savo regulą, kurią sukūrė šv. Pranciškus Asyžietis. Ją 1209 m. Romoje žodžiu patvirtino popiežius Inocentas III, o 1223 m. lapkričio 29 d. oficialiai patvirtino popiežius Honorijus III bulėje „Solet annuere“. Taisyklės pirmajame sakinyje teigiama: „Mažesniųjų brolių gyvenimą sudaro šventosios mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijos laikymasis, gyvenant klusniai, be turto ir skaistybėje“. Tai buvo pirmasis elgetaujančių vienuolių ordinas, svarbiausiu principu laikęs neturtą.

XIV a. viduryje išsiskyrė 2 atšakos – lengvesnės regulos konventualai ir griežtesnės regulos observantai. 1517 m. popiežius Leonas X šias dvi atšakas išskyrė į atskirus ordinus. Vėliau susiformavo vieno generolo vadovaujamos 2 atskiros srovės:

• įprastoji (lot. Fratres Minores Regularis Observantiae), vėliau pavadinti mažesniaisiais broliais, o Lietuvoje, Lenkijoje, Jugoslavijoje ir Vengrijoje pagal ordino reformatoriaus šv. Bernardino Sieniečio vardą – bernardinais arba pranciškonais observantais;
• griežtesnioji (lot. Fratres Minores Strictioris Observantiae), ją sudarė diskalceatai, reformatai ir rekolektai.

1528 m. patvirtinta kapucinų atšaka. 1897 m. popiežius Leonas XIII sujungė šias dvi šakas į vieną mažesniųjų brolių ordiną.

Ordino siekiai ir skiriamieji požymiai

Pranciškonai, kaip visi elgetaujantys ordinai, gyvena neturte ir pragyvenimui užsidirba iš amatų, socialinio, pastoralinio ir pedagoginio darbo. Pranciškus Asyžietis testamente savo broliams rašo: „Aš dirbu savo rankomis ir noriu dirbti; tvirtai noriu, kad visi kiti broliai dirbtų, nes tai yra sąžiningumo išraiška. Kas nemoka, teišmoksta, ne iš gobšumo, kad gautų už darbą atlyginimą, bet dėl pavyzdžio ir tingumui nugalėti.“ Kitas pranciškonų pajamų šaltinis yra piniginės aukos. Vienas iš svarbiausių dalykų pranciškonų gyvenime yra sielovada. Todėl pranciškonai apsigyvendavo pirmiausiai ten, kur labiausiai reikėdavo socialinės globos – pamažu suklestėjusių miestų priemesčiuose. Dievo žodį apie taiką ir išganymą pranciškonai skelbė pavyzdžiu ir mokymu.

Žinomi pranciškonai

• šv. Pranciškus Asyžietis (1181/1182-1226) – ordino įkūrėjas
• šv. Klara Asyžietė (1194–1253) – Pranciškaus Asižiečio pasekėja, Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordino įkūrėja
• Giovanni da Pian del Carpine (1180–1252)
• Aleksandras Halietis (~1185-1245)
• šv. Antanas Paduvietis (1195–1231)
• Rodžeris Bekonas (1214–1294)
• Bonaventūras (1221–1274)
• Jonas Dunsas Škotas (1265–1308)
• Viljamas Okamas (1285–1349)
• Frančeskas Petrarka(1304–1374)
• Bertoldas Švarcas (XIV amžius)
• Sikstas IV (1414–1484)
• Fransua Rablė (1494–1553)
• Bernardinas de Saagunas (1499–1590)
• Sikstas V (1521–1590)
• Klemensas XIV (1705–1774)
• Tėvas Pijus (1887–1968)

Literatūra

• Pranciškonai Lietuvoje XIII–XVII a. (sud. Darius Baronas). – Vilnius: Aidai, 2006. – 148 p. – ISBN 9955-656-27-1

Nuorodos

• Lietuviai pranciškonai Archyvuota kopija 2013-12-06 iš Wayback Machine projekto.
• Pranciškonai konventualai (lenkai Lietuvoje) Archyvuota kopija 2015-04-08 iš Wayback Machine projekto.
• Vilniaus pranciškonai
• Kretingos pranciškonai
• Viktoras Gidžiūnas O. F. M. Lietuvos pranciškonų sukaktys