Prienai
Kitos reikšmės – Prienai (reikšmės).
| Prienai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vaizdas:Prienai herbas.gif | ||||||||||||||||
 | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Prienų rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Gyventojų | 10 875 | |||||||||||||||
| Altitudė | 75 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas | LT-59100 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
Prienai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Prienai – miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, abipus Nemuno. Prienų rajono savivaldybės centras, Prienų seniūnija. Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante – dešiniajame yra tik Paprienės mikrorajonas, kuriame yra centrinė ligoninė. Taip pat yra senelių globos namai.
Per Nemuną Prienuose nutiestas vienas tiltas – Prienų tiltas. Miesto centre yra Laisvės aikštė, medinė Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia (pastatyta 1750 m.), krašto muziejus, kultūros centras, paštas, paminklas Kęstučiui (pastatytas iš bronzos 1937 m., skulptorius K. Ausiejus; atstatytas 1990 m., skulptorius G. Kamarauskas, architektas K. Lupeikis), Prienų piliavietė (arba Butlerio pilis) ir Revuonos parkas (miesto parkas), link šiaurės – miesto kapinės.
Prie Drubengio kranto išlikę vienos didžiausių Lietuvoje buvusių popieriaus dirbtuvių (XVIII–XIX a.) pastatai. Išlikęs vandens malūnas, pastatytas XIX a. buvusios Prienų pilies ir Prienų dvaro vietoje.
Gamta ir geografija
Miestas yra 39 km į pietus nuo Kauno, 100 km į vakarus nuo Vilniaus, 30 km į šiaurę nuo Alytaus ir 40 km į rytus nuo Marijampolės. Šiaurės vakariniame Prienų pakraštyje yra kolektyvinių sodų, pietvakariuose plyti Prienų šilas. Miesto pakraščiai prie Nemuno kranto priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Link Birštono kurorto veda asfaltuotas takas pėstiesiems ir dviratininkams.
Istorija
Istoriniai šaltiniai apie Prienus rašo nuo 1502 m., kai Ldk Aleksandras Prienų dvarą ir aplinkines žemes padovanojo didikui Mykolui Glinskiui. 1604 m. pastatyta pirmoji Prienų bažnyčia. Vėliau Lietuvos valdžia jo visus turtus konfiskavo.
Prienų miestas pradėjo augti XVII a. prie dvaro. 1609 m. jam buvo suteiktos Magdeburgo teisės, šalia senosios gyvenvietės (matyt, linijinio plano) išmatuota naujoji (įprastinio stačiakampio plano). XVII a. 1-ojoje pusėje miestas padidėjo, bet per kartus keliskart degė. 1782 m. Prienų rakto inventoriuje aprašyta kvadratinė miesto aikštė, prie kurios buvo 27 žydų kiemai ir sinagoga. Prie Dvaro, Žaliosios, Kauno, Bažnyčios, Birštono, Balbieriškio gatvių buvo 95 kiemai. [2] 1785 m. įkurta popieriaus dirbtuvė, viena didžiausių to meto Lietuvoje (išlikęs pastatas), kurioje savo veiklą pradėjo vokietis G. Thierbach, gaminęs aukštos kookybės popierių. 1791 m. Seimas atnaujino savivaldos teises, suteikė antspaudą ir herbą.
XIX a. miestas kiek išaugo – 1827 m. buvo 1972, o 1897 m. 2477 gyventojai.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Prienai tapo apskrities pavaldumo miestu. 1954 m. miestą nusiaubė gaisras. Sovietmečiu veikė „Sūduvos“ siuvimo fabrikas, sviesto, duonos įmonės, eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla (ESAG).
1996 m. patvirtintas naujasis Prienų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVI a. vidurys | Prienų seniūnijos centras | ||
| 1791–1795 m. | Prienų valsčiaus centras | Prienų apskrities centras | |
| 1795–1807 m. | ? | Prūsija | |
| XIX a. – XX a. pradžia | ? | ||
| XX a. tarpukaris – 1946 m. | Marijampolės apskritis | ||
| 1946–1950 m. | Prienų apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Prienų rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| nuo 1995 m. | Prienų seniūnija | Prienų rajono savivaldybės centras | Kauno apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas tikriausiai asmenvardinės kilmės – dar ir dabar ši pavardė yra sutinkama Lietuvoje.
Viena legenda pasakoja, kad vietovė pavadinta čia medžiojusio kunigaikščio Prienio vardu. Esą šis legendinis kunigaikštis, sužavėtas apylinkių grožio, pastatė čia pilį ir davė jai savo vardą. Pagal kitą padavimą, senovėje į Prienus siųsdavo nusikaltėlius, kurių vienas (pavarde Prienas) prie Mielupio upelio pasistatęs sodybą, gavusią savininko pavardę.
Gyventojai
 | ||||||||||
| 1898 m.*[1] | 1923 m.sur. | 1939 m. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur. | 1976 m.[4][5] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 3 500 | 3 260 | 4 200 | 5 423 | 7 550 | 9 300 pagal LTE[6] |
9 398 | 11 909 | 11 353 | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Prienų Žiburio gimnazija
- Prienų Revuonos vidurinė mokykla
- Prienų Ąžuolo pagrindinė mokykla
- Nemuno pradinė mokykla
- Prienų specialioji mokykla
- Prienų jaunimo mokykla
- Prienų viešoji biblioteka
Žymūs žmonės
- Jonas Kazlauskas (1930–1970), žinomas mokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius kalbininkas, istorinės gramatikos ir baltų filologijos tyrinėtojas.
- Justinas Marcinkevičius (1930–2011), poetas, mokėsi Prienuose.
- Vytautas Petkevičius (1930–2008), rašytojas.
- Matas Šalčius (1890–1940), rašytojas, keliautojas.
- Vytautas Jurgis Bubnys (1932–), rašytojas, gimęs Prienų apylinkėse.
- Nikodemas Silvanavičius (1834–1919), dailininkas, nuo 1901 m. gyvenęs Prienuose ir Birštone, miręs Prienuose. Buvusioje Prienų pašto stotyje jis įsirengė dirbtuvę, kuri per II pasaulinį karą apgriauta, o vėliau atstatyta ir čia įkurtas siuvimo fabrikas.
- Jonas Mačys-Kėkštas (1867–1902), poetas ir publicistas, palaidotas Prienuose.
- Joseph Gottfarstein (1903–1980), vokiečių istorikas ir filologas.
- Bljuma Seigarnik (1900–1988), rusų psichologė.
Pramonė
Pramonė Prienų mieste pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje, įkūrus popieriaus fabriką – malūną. 1868 m. Prienuose įsteigtas alaus bravoras, kuris tiekdavo aukštos kokybės alų Suvalkų, Vilniaus, Kauno gubernijoms. Jis veikė iki 1941 m.
Šiuo metu, vienas įžymesnių ir didesnių objektų – vienintelė buvosioje TSRS veikianti sklandytuvų gamykla AB „Sportinė aviacija“. Įmonė įkurta 1969 m. Čia dirbo ir konstruktorius Balys Karvelis, sukūręs pirmą stiklaplasčio sklandytuvą BK-7, geriau žinomą kaip „Lietuva“.
Taip pat veikia UAB „Termikas“, AB „Nerka“, užsiimanti orlaivių remontu.
Sportas
Sportinę veiklą vykdo Kauno parašiutininkų ir Kauno apskrities sporto klubai. Miesto krepšinio klubas Prienų Rūdupis 2009 m. sezone tapo NKL čempionais, o 2009–2010 sezone pateko į LKL. Taip pat veikia Aviakonstruktorių federacijos centras – Prienų aviakonstruktorių klubas. Mieste įsikūrę FK Rūdupis Prienai ir FK Ąžuolas Prienai futbolo klubai. 2011 m. LKL sezone užėmė 3-iąją, vietą.
Pociūnuose ypač gerai išvystytas aviacijos ir parašiutinio sporto sektorius.
| Miestas | Šalis |
| Liubanis |  Lenkija
|
| Asikala |  Suomija
|
| Talsai |  Latvija
|
| Tiūris |  Estija
|
Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 Прены. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 25 (49) : Праяга — Просрочка отпуска. С.-Петербургъ, 1898., 63 psl. (rus.)
- ↑ „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 48
- ↑ Prienai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 918 psl.
- ↑ Prienai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 200 psl.
- ↑ Prienai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 445
- ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija nurodo kita gyventojų skiaičių 1976 m. - 9100
Nuorodos
- Prienai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 225 psl.
- Prienų krašto muziejus
| ||||||||||||||
