Juozapas Girdzijauskas
| Juozapas Girdzijauskas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1935 m. liepos 10 d. Kalupiai, Šimkaičių valsčius |
| Mirė | 2014 m. gruodžio 31 d. (79 metai) Vilnius |
| Tėvas | Benediktas |
| Motina | Julijona |
| Veikla | literatūros tyrinėtojas |
| Alma mater | 1958 m. Vilniaus universitetas |
Juozapas Girdzijauskas (1935 m. liepos 10 d. Kalupiuose, Šimkaičių valsčius, Raseinių apskritis – 2014 m. gruodžio 31 d. Vilniuje) – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Paupio pradžios mokykloje, Vadžgirio progimnazijoje, Viduklės vidurinėje, 1953 m. baigė Vilniaus 1-ąją vidurinę mokyklą. Lankė J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumą. 1953–1958 m. Vilniaus universiteto (VU) Istorijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958–1960 m. dirbo vertėju Šalčininkų rajono laikraščio redakcijoje, vakarais mokytojavo Šalčininkų darbo jaunimo vidurinėje mokykloje. 1960–1963 m. VU Lietuvių literatūros katedros aspirantas (mokslinio darbo vadovas prof. Jurgis Lebedys). 1963–1965 m. dirbo „Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ redakcijoje.
1965–1992 m. VU Lietuvių literatūros katedros dėstytojas. 1966 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją.[1] 1983 m. filologijos mokslų daktaras, nuo 1985 m. profesorius. 1992–1999 m. VU Literatūros teorijos katedros vedėjas, 2001–2002 m. Literatūros istorijos ir teorijos katedros profesorius. 1992–2000 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyr. mokslo darbuotojas. 1997–1998 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyr. redaktorius. 2002 m. išėjo į pensiją.
1969–1975 m. tęstinio leidinio „Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Literatūra“, nuo 1989 m. Simono Stanevičiaus bendrijos metraščio „Aitvarai“ atsakingasis redaktorius. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius. Nuo 1988 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Žemaičių kultūros draugijos narys. Palaidotas Paupio kapinėse.[2][3][4]
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienas žymiausių Lietuvoje eilėtyros specialistų. Parašė ir mokslinėje spaudoje paskelbė straipsnių iš lietuvių literatūros istorijos (daugiausiai XIX a.), eilėdaros, literatūros teorijos, estetikos, recenzavo literatūrologines bei grožines knygas. Išleido studijų, mokiniams skirtų knygų, terminų žodyną.
Parengė Jurgio Lebedžio darbų (Lituanistikos baruose, 2 kn., 1972 m.), paskaitų (Senoji lietuvių literatūra, 1977 m.), straipsnių apie jį (Profesorius Jurgis Lebedys, 1983 m.) knygas, Valerijono Ažukalnio (Raštai lietuviški, 1968 m.), Kristijono Milkaus (Pilkainis, su Liucija Citavičiūte, 1990 m.), Henriko Radausko poezijos (Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu, su Ž. Piličiausku, 1993 m.) rinkinius.[5][6]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvių eilėdara: silabinės-toninės sistemos susiformavimas. – Vilnius: Vaga, 1966. – 280 p.
- Lietuvių eilėdara: mokymo priemonė. – Vilnius, 1967. – 52 p.: iliustr.
- Raštai lietuviški / Valerijonas Ažukalnis. – Vilnius: Vaga, 1968. – 365 p.
- Senoji lietuvių literatūra / Jurgis Lebedys. – Vilnius: Mokslas, 1977. – 362 p.
- Lietuvių eilėdara: XX amžius. – Vilnius: Mokslas, 1979. – 367 p.: lent.
- Eilėdara: metodinės rekomendacijos. – Vilnius, 1980. – 66 p.
- Literatūros teorijos apybraiža (su kitais). – Vilnius: Vaga, 1982. – 393 p.
- Profesorius Jurgis Lebedys: straipsnių rinkinys. – Vilnius: Mokslas, 1983. – 229 p.: iliustr.
- Lietuvių poetikos pradmenys. – Vilnius: Vaga, 1985. – 419 p.
- Literatūros terminų žodynas: eilėdara. – Vilnius: Baltos lankos, 1998. – 61 p. – ISBN 9986-403-84-7
- Lietuvių literatūros istorija: XIX amžius. – Vilnius: LLTI, 2001. – 901 p.: iliustr. – ISBN 9986-513-69-3
- Kražiai amžių sandūroje / Juozas Girdzijauskas, Aistė Virbickaitė. – Vilnius: VDA leidykla, 2005. – 139 p.: iliustr.
- Lietuvių literatūros vagoje: straipsnių rinkinys. – Vilnius: LLTI, 2006. – 933 p. – ISBN 9955-698-15-2
- Ir rados stebuklas / Jonas Biliūnas. – Vilnius: LRS leidykla, 2007. – 302 p.: portr. – ISBN 978-9986-39-488-4
- Raštai: fotografuotinis leidimas / Simonas Stanevičius; sud. Jurgis Lebedys, Juozas Girdzijauskas. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010. – 2 kn. – ISBN 978-9955-698-84-5
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1985 m. žurnalo „Pergalė“ premija, už straipsnį apie A. Strazdą
- 1989 m. laikraščio „Literatūra ir menas“ premija, už straipsnį apie B. Brazdžionį
- 1998 m. Lenkijos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Riterio kryžius
- 2002 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas [7]
- 2005 m. Lietuvos mokslo premija
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=G&sritis=H Archyvuota kopija 2016-04-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Profesoriaus Juozo Girdzijausko 70 metų jubiliejų pasitinkant
- ↑ http://www.rasytojai.lt/archyvas/writersa784.html?sritis=rasytojai&id=93&jaunieji=0
- ↑ Netekome profesoriaus habil. dr. Juozapo Girdzijausko, 2014-12-31
- ↑ Juozapas Girdzijauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 624
- ↑ Vytautas Kubilius. Juozapas Girdzijauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 699 psl.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=160474