Liucija Citavičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Liucija Citavičiūtė
Gimė: 1956 m. gegužės 18 d. (63 metai)
Telšiai
Veikla: Lietuvos filologė, vertėja, Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos tyrėja.

Liucija Citavičiūtė (g. 1956 m. gegužės 18 d. Telšiai) – Lietuvos filologė, vertėja, Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos tyrėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1980 m. Vilniaus universitete baigė vokiečių filologiją. 19892002 m. Vilniaus universitete dėstė vokiečių kalbą, nuo 2002 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bendradarbė. 2001 m. humanitarinių mokslų daktarė.

Išvertė ir spaudai parengė G. Ostermejerio „Rinktinius raštus“ (1996 m.), M.L G. Rėzos „Lietuvių kalbos seminaro istoriją“ (2003 m.), išvertė M. Merlino (Mörlin) traktatą „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“ (2006 m.), N. Lechleitnerio pasakojimų rinkinį „Sielos sparnai“ (2000 m.). Šifruoja ir skelbia Mažosios Lietuvos senosios lietuvių raštijos tekstus. Verčia į lietuvių kalbą įvairių tautų autorių knygotyros ir literatūros teorijos tyrinėjimus.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausias veikalas – monografija „Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras: istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai“ (2005 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas MatulevičiusLiucija Citavičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 780 psl.