Lietuvos bibliotekininkų draugija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos bibliotekininkų draugija – Lietuvos visuomeninė bibliotekininkų, bibliografų, knygotyrininkų ir informatikų organizacija. Būstinė Vilniuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurta 1931 m. Kaune Vaclovo Biržiškos, V. Ruzgo ir kitų iniciatyva. 1931 m. turėjo 15, 1937 m.– 49 narius. 19411989 m. neveikė. 19361941 m. ir nuo 1990 m. Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (International Federation of Library Association and Institution, IFLA) narė. Turi 79 skyrius. 2018 m. buvo 2525 nariai.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos bibliotekininkų draugijos aukščiausia valdymo institucija – suvažiavimas, šaukiamas kas 3 metai. Tarp suvažiavimų draugijos veiklai vadovauja taryba ir pirmininkas. Lietuvos bibliotekininkų draugija plėtoja bibliotekininkystę, skatina mokslinį darbą, rūpinasi bibliotekininkų kvalifikacija, ugdo jų profesionalumą, saugo bibliotekinį, bibliografinį palikimą, teikia vyriausybei ir kitoms valdžios institucijoms siūlymus gerinti bibliotekų darbą, formuojant bibliotekininkystės politiką. Dalyvavo rengiant 1936 m. ir 1996 m. Lietuvos bibliotekų įstatymus.

Leidžia informacinę literatūrą lietuvių, rusų ir anglų kalbomis apie Lietuvos bibliotekų darbą ir bibliotekininkystę. Bendradarbiauja su užsienio šalių – Estijos, Latvijos, Skandinavijos šalių, JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos bibliotekininkų organizacijomis ir bibliotekomis. Nuo 1990 m. rengia Baltijos šalių bibliotekininkų suvažiavimus ir kitus tarptautinius renginius.[1]

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos bibliotekininkų draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 202 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]