Aisetas
55°18′35″ š. pl. 25°44′20″ r. ilg. / 55.30972°š. pl. 25.73889°r. ilg.
| Aisetas | |
|---|---|
 Aisetas ties Žvaigždžiakalniu
| |
| Vieta | Utenos ir Molėtų raj., Lietuva |
| Plotas | 5,73 km² |
| Kranto linijos ilgis | 49,85 km |
| Kilmė | Ledyninis |
| Vidutinis gylis | 10,4 m |
| Didžiausias gylis | 40 m |
| Tūris | 0,052 km³ |
| Įteka | Vyžinta, Alnė, A-2, Vadokšnėlis, 12 bevardžių upelių |
| Išteka | Aiseta |
 Vikiteka
|
Aisetas |
Aĩsetas – siauras, ilgas ir vingiuotas ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų (2/3 ploto) ir Utenos (1/3 ploto) rajonuose, 2 km į pietus nuo Saldutiškio, 4,5 km į šiaurę nuo Labanoro.
Aprašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 15,7 km (vienas ilgiausių Lietuvoje), didžiausias plotis 0,86 km. Altitudė 147,6 m. Didžiausias gylis – 40 m rytinėje dalyje, prie Gatakiemio, vidutinis gylis 10,4 m.
Aiseto kilmė – ledyninė, rininė. Aiseto rina yra ilgiausia Lietuvoje. Krantai vingiuoti (krantų ilgis 48,06 km, su salų krantais 49,85 km), statūs, 8–15 m aukščio, apaugę mišku (pietrytiniame pakraštyje apaugę Labanoro giria, kitur – Pašekščių, Aukštuolės, Poviliškio, Degutinės, Lydimo, Saldutiškio, Paeisetės miškai). Ežeras turi daug pusiasalių ir įlankų, ypač prie jungties su Galuonio ežeru. Kai kur yra terasų fragmentų. Vandens skaidrumas vasarą iki 3 m. Vandens temperatūra prie dugno ištisus metus apie 4–5 °C, paviršinis šilto vandens sluoksnis vidurvasarį siekia apie 5 m gylį. Atabradai siauri, todėl nendrių ir meldų juostos yra fragmentiškos, išplatėja tik nuo vėjo izoliuotose įlankose.
Ežere yra 8 salos (1,29 ha, 0,54 ha, 0,42 ha, 0,15 ha, 0,12 ha, 0,09 ha, 0,02 ha ir 0,02 ha). Šiaurėje Aisetas 30 m pločio sąsiauriu jungiasi su Galuonio ežeru. Per Aisetą teka Kiauna (Žeimenos intakas), tarp Aiseto ir Kiauno ežerų vadinama Aiseta. Įteka Alnė (iš Alno ežero, vakaruose) ir daug bevardžių upelių.
Būdingiausios žuvys: aukšlės, kuojos, ešeriai, lydekos, tačiau yra ir karšių, šamų, ungurių, sterkų.[1]
Prie Aiseto esantys kaimai: Alnė, Žvaigždžiakalnis, Vaivadiškės, Saliniškis, Šnieriškės, Pavajuonis, Paeisetė II, Gatakiemis, Ščiurys, Antakalnis. Veikia 2 kaimo turizmo sodybos, šiaurvakarinėje pakrantėje yra stovyklavietė. Šiaurrytine pakrante eina kelias 4908 Antalamėstė–Saldutiškis–Labanoras , pietvakarine – keliai Nr. 2818 (Padumblė – Vaivadiškės – Pašekščiai) ir 2822 Toliejai–Šnieriškės–Labanoras . Dalimi pietrytinio kranto eina riba su Švenčionių rajonu.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ežerėvardis kildinamas nuo žodžio aisus („gailus, kartus“) arba siejamas su ide. *eis-, *ois- „judantis, greitai judėti“ (plg. liet. eiti, eisena, skr. इष्, एषति, इष्यति = IAST: iṣ-, eṣati, iṣyati „slysta, juda, kruta, skuba“, sen. isl. eisa „skubiai lėkti“).[2]
Nuotraukos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Aiseto vakarinis galas -
Aisetas ties Saliniškiu -
Pietvakarinė Aiseto dalis
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Stanaitis. Aisetas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 22
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 36