Aisetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°18′35″ š. pl. 25°44′20″ r. ilg. / 55.30972°š. pl. 25.73889°r. ilg. / 55.30972; 25.73889

Labanoro regioninis parkas.png
Aisetas
Aisetas ties Žvaigždžiakalniu
Aisetas ties Žvaigždžiakalniu
Vieta Utenos ir Molėtų raj., Lietuva
Plotas 5,01 km²
Kilmė Ledyninis
Vidutinis gylis 10,4 m
Didžiausias gylis 40 m
Tūris 0,052 km³
Įteka Vyžinta, Alnė
Išteka Aiseta
Commons-logo.svg Vikiteka: AisetasVikiteka

Aĩsetas – siauras, ilgas ir vingiuotas ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų (2/3 ploto) ir Utenos (1/3 ploto) rajonuose, 2 km į pietus nuo Saldutiškio, 5 km į šiaurę nuo Labanoro. Ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 16 km (vienas ilgiausių Lietuvoje), didžiausias plotis 0,6 km. Didžiausias gylis – 40 m rytinėje dalyje, prie Gatakiemio, vidutinis gylis 10,4 m.

Aiseto kilmė – ledyninė, rininė. Aiseto rina yra ilgiausia Lietuvoje. Krantai vingiuoti (krantų ilgis 41,5 km), statūs, 8–15 m aukščio, apaugę mišku (pietrytiniame pakraštyje apaugę Labanoro giria). Kai kur yra terasų fragmentų. Vandens skaidrumas vasarą iki 3 m. Vandens temperatūra prie dugno ištisus metus apie 4–5 °C, paviršinis šilto vandens sluoksnis vidurvasarį siekia apie 5 m gylį. Atabradai siauri, todėl nendrių ir meldų juostos yra fragmentiškos, išplatėja tik nuo vėjo izoliuotose įlankose.

Ežere yra penkios salos (jų bendras plotas 1,8 ha). Šiaurėje Aisetas 200 m pločio sąsiauriu jungiasi su Galuonio ežeru. Per Aisetą teka Kiauna (Žeimenos intakas), tarp Aiseto ir Kiauno ežerų vadinama Aiseta. Įteka Alnė (iš Alno ežero, vakaruose) ir 4 bevardžiai upeliai.

Būdingiausios žuvys: aukšlės, kuojos, ešeriai, lydekos, tačiau yra ir karšių, šamų, ungurių, sterkų[1].

Prie Aiseto esantys kaimai: Alnė, Žvaigždžiakalnis, Saliniškis, Šnieriškės, Pavajuonis, Paeisetė II, Gatakiemis, Ščiurys.

Ežerėvardis kildinamas nuo žodžio aisus („gailus, kartus“) arba siejamas su ide. *eis-, *ois- „judantis, greitai judėti“ (plg. liet. eiti, eisena, skr. इष्, एषति, इष्यति = iṣ-, eṣati, iṣyati „slysta, juda, kruta, skuba“, sen. isl. eisa „skubiai lėkti“).[2]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas StanaitisAisetas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 22 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 36 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.