Annemarie Schwarzenbach

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Autoportretas su fotoaparatu Rolleiflex

Annemary Švarcenbach (vok. Annemarie Minna Renée Clarac-Schwarzenbach arba tiesiog vok. Annemarie Schwarzenbach; 1908 m. gegužės 23 d. Ciuriche – 1942 m. lapkričio 15 d. Zėglas (Graubiundeno kantonas), Šveicarija) – šveicarų rašytoja, žurnalistė, fotografė ir keliautoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Ciuricho priemiestyje Bokene, turtingoje aristokratiškoje šeimoje. Tėvas Alfredas Emilis Schwarzenbach buvo pasaulyje vienu stambiausiu šilko gamintoju ir prekybininku, motina Rene Wille-Schwarzenbach buvo generolo Ulricho Wille ir gafienės Klaros von Bismark duktė. Švarcenbachų šeima bendravo su žymiausiais to meto šveicarų ir vokiečių intelektualais.

Annemary gimtajame mieste mokėsi privačioje mokykloje, vėliau aukštesniojoje mokykloje Fetano kurortiniame miestelyje. 1927 m. įstojo į Ciuricho universito Istorijos fakultetą. 1928 m. kartu su pussesere išvyko į Sorbonos universitetą, kur klausėsi istorijos, filosofijos ir psichologijos paskaitų. Po metų grįžo studijuoti į Ciurichą ir 1931 m. baigė universitetą, kartu apgynusi mokslo daktaro disertaciją Šveicarijos Engandino regiono istorijos tema. Dar būdama studentė pradėjo žurnalistinę veiklą, o po aukštosios mokyklos baigimo išspausdino pirmąją savo romaną „Bernhardo draugai“ (vok. Freunde um Bernhard). Deklaravo savo homoseksualią orientaciją.[1]

Persikėlė gyventi į Miuncheną, kur susipažino su rašytojais Erika Mann ir jos broliu Klausu (Nobelio literatūros premijos laureato Tomo Mano vaikais). 1933 m. kartu su Erika Mann organizavo antinacistinės krypties kabaretą „Pipirų malūnėlis“ (vok. Die Pfeffermühle). Vokietijoje į valdžią atėjus hitlerininkams, rėmė žydų Mannų šeimą, taip pat finansavo jų leidžiamą antifašistinį žurnalą „Die Sammlung“. Vėliau persikėlė į Berlyną, šiame mieste kartu su naujaisiais draugais pasinėrė į boheminį gyvenimą. Vykdavo į keliones po Skandinaviją, Italiją ir Ispaniją. Berlyne išleido žinomą savo kūrinį „Lyrinė novelė“ (vok. Lyrische Novelle).

1935 m. ištekėjo už homoseksualios orientacijos prancūzų diplomato Achille Clarac'o ir su juo išvyko į kelionę po Persiją. Tai kartu buvo ir pirmoji jos žurnalistinė komandiruotė. Grįžusi iš kelionių savo įspūdžius ir fotografijas publikavo opoziciniuose vokiečių žurnaluose. Tuo metu sustiprėjo jos priklausomybė nuo narkotikų (morfijaus) ir Annemary turėjo gydytis reabilitacinėje ligoninėje Alpėse, kur pabaigė rašyti savo romaną „Laimingas slėnis“ (vok. Das glückliche Tal).

1939 m. birželio mėnesį kartu su šveicarų rašytoja Ella Maillart mažu Ford Cabriolet markės automobiliu per Stambulą, Trabzoną ir Teheraną iškeliavo į Afganistaną. Viešint Kabule, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Annemary kelioms savaitėms susirgo, o Ella Maillart nusprendė nelaukti jos sveikatos pagerėjimo ir viena išvyko į namus. Pasveikusi Annemary Švarcenbach laivu išplaukė į Niujorką, kur vėl susitiko su broliu ir seserimi Mannais. Šiame mieste susipažino su žinoma rašytoja Carson McCullers, spausdino recenzijas apie pastarosios knygas. Kentėjo nuo depresijos, kelis kartus bandė nusižudyti. Vėliau laivu pasiekė Afriką, marokiečių Tetuano mieste aplankė ten tarnaujantį savo sutuoktinį.

1942 m. birželyje A.Švarcenbach grįžo į Šveicariją. Tų pačių metų rugsėjo 7 d. dviračiu važiuojant gimtojo miesto apylinkėmis ji patyrė sunkią galvos traumą ir po kelių savaičių mirė.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašytojos kūriniai iš vokiečių versti į daugelį kalbų, daugiausiai į prancūzų, anglų ir italų. Lietuvoje šiek tiek jos kūrybos pateikta knygoje „Zwischen Vilnius und Bern“ (Šiauliai: Saulės delta, 2002).

Bibliografija (pasirinktinai)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Freunde um Bernhard“. Roman. – Wien: Amalthea-Verlag, 1933
  • „Lyrische Novelle“. – Berlin: Rowohlt Verlag, 1933
  • „Winter in Vorderasien. Tagebuch einer Reise.“ – Zurich: Rascher, 1934
  • „Lorenz Saladin. Ein Leben für die Berge.“ – Bern/Stuttgart: Hallwag, 1938
  • „Das glückliche Tal“. – Zürich: Morgarten, 1940

Nuotraukos iš kelionės į Lietuvą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka