Aukštoji Freda
Kitos reikšmės – Freda.
| Aukštoji Freda | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto XX a. | ||
  Aukštoji Freda |
||
| 54°52′19″š. pl. 23°54′50″r. ilg. / 54.872°š. pl. 23.914°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Aleksoto seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Freda górna | |
Aukštoji Freda – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, į rytus nuo Aleksoto, aukštutinėje terasoje.[2] Pagrindinė gatvė – Europos prospektas. Aukštojoje Fredoje yra Kauno botanikos sodas (įkurtas 1923 m.) su prieškariu statytų namų kvartalu, Aukštosios Fredos dvaro sodybos ir parko ansamblis, Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (pastatyta 1891 m.), senosios Fredos kapinės, Kauno aviacijos gamykla „Helisota“, jos aerodromas ir rusų kariškių pastatyti daugiaaukščiai, Aleksoto stiklo fabrikas, naujų pastatų Fredos miestelis. Visa Freda įeina į Kauno tvirtovės centrinio įtvirtinimo zoną, čia išlikę to meto komendantūros pastatai, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki XVII a. 2-osios pusės vietovė priklausė LDK kancleriui K. Z. Pacui, kuris vėliau ją padovanojo italų architektui L. Fredui. Vėliau ji atiteko Godlevskiams, kurie čia XVIII a. pabaigoje pastatė Fredos dvaro rūmus ir užveisė parką. Po ATR padalijimo 1795 m. Fredos žemės atiteko Prūsijos karalystės žinion. 1880 m. įsteigtos senosios Fredos kapinės. XIX a. pabaigoje Freda minima kaip dvaras, kaimas ir palivarkas Marijampolės apskrities Fredos valsčiuje.[3]
1888 m. carinė valdžia Kauno tvirtovės reikmėms įsigijo visą Aukštąją ir dalį Žemosios Fredos, bajorui S. Govronskiui kompensuojant pinigais. 1891 m. artilerijos kieme pastatyta Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė. 1919 m. gegužę buvo įsteigtos Karo aviacijos dirbtuvės smulkiems lėktuvų ir jų variklių remontams atlikti, vėliau čia pradėti gaminti lietuviškos konstrukcijos lėktuvai. 1923 m. įkurtas Kauno botanikos sodas. 1925–1935 m. dvare veikė Fredos aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla, kurią baigė 199 mokiniai, 74 iš jų įgijo sodininkystės techniko kvalifikaciją.
1951 m. įkurta biblioteka. Apie 1970 m. Aukštojoje Fredoje įsteigta Kauno aviacijos gamykla (dabartinė „Helisota“), kuri buvo viena iš nedaugelio TSRS gamyklų, remontuojančių sraigtasparnius.
2003 m. pradėtas statyti naujų daugiabučių „Fredos miestelis“ (architektai Algimantas Kančas, Lina Kazakevičiūtė, Laimis Savickas, Marijus Preisas).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1878 m. | Fredos valsčiaus centras | Marijampolės apskritis |
| 1983 m. | Požėlos rajonas | Kauno miestas |
| 2000– | Aleksoto seniūnija | Kauno miesto savivaldybė |
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.87 ir 23.91“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-11.
- ↑ Freda dolna. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 406 psl. (lenk.)
- Aukštoji Freda. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 121 psl.
- Freda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 554
- Freda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 548 psl.
- Freda. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 289 psl.
- Iš Fredos istorijos Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- Fredos dvaras ir apylinkės: istorija ir nuotraukos