Bezdonių apiplėšimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stotis 2016 m.

Bezdonių apiplėšimas – 1908 m. rugsėjo 26 d. Lenkijos socialistų partijos kovinės grupuotės, vadovaujamos Juzefo Pilsudskio, įvykdytas traukinio apiplėšimas Bezdonių geležinkelio stotyje. Apiplėšimo metu pavogta 200000 rublių, vežtų į valstybės iždą iš Varšuvos į Sankt Peterburgą. Pinigai turėjo būti skirti tramvajaus linijai Vilniuje tiesti, bet atiteko lenkų pogrindžiui.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per Rusijos–Japonijos karą Lenkijos socialistų partijos kasą papildydavo lėšos, gaunamos iš Japonijos generalinio štabo už šnipinėjimo duomenis, kuriuos japonams pranešdavo pilsudskininkai. Tie duomenys buvo gan menki, todėl ir pinigų gauta palyginti nedaug – iš viso apie 200 tūkstančių rublių. 1905 m. taika nutraukė pajamų šaltinį. 1906 m. J. Pilsudskis pamėgino užmegzti ryšius su Austrijos-Vengrijos imperijos specialiosiomis tarnybomis, bet tą kartą jo pasiūlymai nebuvo priimti. Revoliucionieriams reikėjo pinigų pragyventi, propagandai ir ginklams. J. Pilsudskis 1907 m. planavo Valstybės banko apiplėšimą Kijeve, tačiau planų buvo atsisakyta dėl per didelės rizikos.

Pašto vagono apiplėšimo planas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tada nutarta pulti pašto vagoną. Pasirinktas traukinys Varšuva–Peterburgas, o užpuolimo vieta – Bezdonys. Rengtasi labai ilgai. Tik pardavus Berlyne ir Vienoje laikytus partijai priklausančius ginklus pasisekė surinkti lėšų svarbiausioms išlaidoms. J. Pilsudskis ir jo pagalbininkai paslapčia ištyrinėjo Bezdonis, apylinkes, kruopščiai aptarė puolimo ir atsitraukimo būdus. 1908 m. gegužės mėnesį Vilniaus viešbučiuose įsikūrė labiausiai prityrę partijos kovinės grupės nariai. Į Vilnių imta vežti ginklus ir sprogmenis.

Pagal planą akcijoje turėjo dalyvauti 19 asmenų (tarp jų 4 moterys), tačiau dalyvavo 17, kurie buvo padalyti į tris grupes. Pirmoji grupė turėjo mesti bombą į pašto vagoną ir išvesti iš rikiuotės karinę palydą. Antroji, J. Pilsudskio vadovaujama, iš pradžių turėjo būti pirmosios grupės rezervas, o į veiksmą įsitraukti tik tada, kai sargyba bus pašalinta ir teks krautis grobį. Trečioji grupė turėjo užimti stotį, nutraukti ryšį, paralyžiuoti geležinkelininkų veiksmus ir kontroliuoti vietos gyventojus.

Traukinio užpuolimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Traukinį buvo numatyta užpulti rugsėjo 19 d., tačiau tam laikui nespėjo susirinkti visi kovotojai, taip pat atvažiuoti krovinys su ginklais ir sprogmenimis. J. Pilsudskis nutarė puolimą atidėti savaitei, tačiau atšaukdamas puolimą neatkreipė dėmesio į tai, kad tas nutarimas gali laiku nepasiekti kai kurių kovotojų. Gardine į traukinį, kaip ir buvo numatyta, įlipo vienas iš kovotojų, išdalijo ginklus ten jau esantiems bendražygiams. Grupė iššoko iš traukinio Bezdonyse, tačiau pamatė, kad miestelyje nieko nevyksta ir pagalvoję, kad supainiojo stoteles, išlipo kitoje, tačiau ir čia nieko nevyko.

Atėjus rugsėjo 26 d. viskas buvo įvykdyta pagal planą: į pašto vagoną buvo įmestos dvi bombos, į jį įsiveržta, užimta stotis, nutrauktas telefono ir telegrafo ryšys. Užpuolikai ėmė šaudyti į sąstatą saugojusius rusų kareivius, vienas nušautas, 5 sužeisti. Apsaugai nustojus priešintis, plėšikai susprogdino seifus ir pagrobė pinigus. J. Pilsudskio grupė ėmė krauti pinigus ir vertybinius popierius, tačiau visko pasiimti nepavyko – baigėsi užpuolimui numatytas laikas ir reikėjo greitai trauktis. Iš traukinio pavogta daugiau nei 200 tūkstančių rublių.

Užpuolimo dalyviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Traukinio apiplėšime be J. Pilsudskio dalyvavo Walery Sławek, Aleksander Prystor, Aleksander Damasty, Tomasz Arciszewski, Jerzy Sawa-Sawicki, Józef Kobiałko, Kazimierz Młynarski, Bronisław Gorgol, Włodzimierz Momentowicz, Aleksander Lutze-Birk, Edward Gibalski, Bertold Brajtenbach, Czesław Świrski, Jan Balaga, Jan Fijałkowski ir Włodzimierz Hellmann. Apiplėšimui pasiruošti padėjo ir būsima J. Pilsudskio žmona Aleksandra Piłsudska.

Nei vienas iš pilsudskininkų nebuvo sužeistas, tačiau vėliau penki buvo suimti. Juos išdavė vienas iš kovotojų, pakliuvusių į Rusijos imperijos saugumo rankas. Neištvėręs kankinimų, pasakė jam žinomas pavardes. Teismas trims užpuolikams skyrė mirties bausmę, bet ji po kasacijos buvo pakeista į katorgą, kuri truko iki 1917 m. revoliucijos. Net 3 apiplėšimo dalyviai buvo tapę Lenkijos premjerais.

19311932 m. Ukrainos nacionalistų organizacija, lygiai taip pat kaip kitados pilsudskininkai, surengė keletą traukinių apiplėšimų siekdami išsivaduoti iš Lenkijos priespaudos, tačiau buvo pagauti du kovotojai. Caro teismas J. Pilsudskio kovotojams mirties bausmę pakeitė katorga, tačiau Lenkijos teismas ukrainiečiams skyrė mirties bausmę, kuri buvo įvykdyta.[2]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Venclova, Tomas (2006). Vilniaus vardai. p. 250. ISBN 9986-830-96-6.
  • Władysław Pobóg-Malinowski, „Akcja bojowa pod Bezdanami, 26 IX 1908“ (Action at Bezdany, 26 September 1908), Gł. Księg. Wojskowa, Warszawa, 1933
  • Aleksandra Piłsudska, Pilsudski: A Biography by His Wife, Dodd, Mead and Co. NY., 1941

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Čekuolis, Algimantas (2009-05-02). „Didieji istorijos vagys ir plėšikai“. delfi.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-12-08. Nuoroda tikrinta 2016-06-12. 
  2. Józefo Piłsudskio nuotykiai Bezdonyse