Algis Petras Piskarskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Algis Piskarskas)
Algis Petras Piskarskas
Gimė 1942 m. gruodžio 19 d.
Kėdainiai
Mirė 2022 m. birželio 11 d. (79 metai)
Vilnius
Tautybė lietuvis
Tėvas Steponas Piskarskas
Motina Janina Žirgulevičiūtė-Piskarskienė
Sutuoktinis (-ė) Vida
Vaikai Rimtautas (g. 1979 m.), Kristina (g. 1984 m.)
Veikla fizikas, akademikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas
Sritis kvantinė elektronika, netiesinė optika, lazerinė spektroskopija
Organizacijos Vilniaus universitetas
Lietuvos mokslų akademija
Išsilavinimas habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras
Alma mater Maskvos universitetas
Žymūs studentai Romualdas Danielius, Roaldas Gadonas, Algirdas Juozapavičius, Valdas Sirutkaitis, Valerijus Smilgevičius
Žinomas (-a) už lazerių fizikos vystymą Lietuvoje
Žymūs apdovanojimai

Algis Petras Piskarskas (1942 m. gruodžio 19 d. Kėdainiuose – 2022 m. birželio 11 d. Vilniuje[1][2]) – lietuvių fizikas, akademikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Algis Petras Piskarskas gimė mokytojų Stepono Piskarsko ir Janinos Žirgulevičiūtės-Piskarskienės šeimoje[3]. Tėvas dėstė fiziką Kėdainių 2-oje vidurinėje mokykloje. 1957 m. Steponas buvo išrinktas Vilniaus pedagoginio instituto docentu, todėl visa šeima persikėlė į Vilnių. 1959 m. Algis Piskarskas baigė Vilniaus Salomėjos Neries vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Būdamas trečio kurso studentas Povilo Brazdžiūno padedamas 1962 m. išvyko studijuoti į Maskvos M. Lomonosovo universitetą, kurį baigė 1965 m. Čia 1968 m. baigė aspirantūrą, 1969 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją tema „Impulsinės parametrinės šviesos generacijos tyrimas“ (vadovas S. Achmanovas). 1983 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją tema „Plačios bangų srities parametriniai šviesos generatoriai ir jų taikymas sparčiųjų vyksmų spektroskopijoje“.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar studijuodamas Maskvoje vienas pirmųjų stebėjo parametrinio šviesos stiprinimo ir osciliavimo reiškinius.[3]

Nuo 1968 m. dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. 1969 m. pirmą kartą kristale stebėta gryna parametrinė šviesos generacija, nenaudojant optinio rezonatoriaus, pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje pikosekundinis lazeris[3][4] (daugiaspalvis parametrinis lazeris su kalio dihidrofosfato kristalu). 1978 m. išrinktas 1974 m. Fizikos fakultete įkurtos Kvantinės elektronikos katedros vedėju, o 1983 m. – prie katedros įkurto Lazerinių tyrimų centro moksliniu vadovu. Nuo 1984 m. – profesorius.

Skaitė paskaitas Jenos, Miuncheno, Grioningeno ir Leideno, Berklio, Šiaurės Teksaso, Prahos ir kt. universitetuose, mokslo centruose.

19761984 m. buvo Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos konsultantas. Buvo mokslinių žurnalų „Optical and Quantum electronics“[5] ir „Nonlinear Analysis: Modelling and Control“[6] redaktorių kolegijų narys.

1991 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1996 m. gegužės 15 d. – tikruoju nariu,[7] 20012005 m. – viceprezidentu, nuo 2017 m. buvo narys emeritas. Nuo 1995 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos narys. 19992003 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentas, mokslo komisijos pirmininkas[8].

Svarbiausi darbai iš kvantinės elektronikos, netiesinės optikos ir lazerinės spektroskopijos[9].

Daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, pranešimų ir kitų mokslinių publikacijų autorius bei bendraautoris.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. P. Piskarsko ir A. P. Stabinio vertimas. Ultratrumpieji šviesos impulsai (rus. Сверхкороткие световые импульсы). Maskva: „Mir“, 1981. – 479 p.: iliustr. (rusų k. Originalas: Stanley L. Shapiro, D. H. Auston. Ultrashort Light Pulses: Picosecond Techniques and Applications. Niujorkas: Springer-Verlag, 1977. – 389 p. ISBN 0-387-08103-8)
  • R. Danielius, A. Piskarskas, V. Sirutkaitis, A. P. Stabinis, J. Z. Jasevičiūtė. Parametriniai šviesos generatoriai ir pikosekundinė spektroskopija (rus. Параметрические генераторы света и пикосекундная спектроскопия). Vilnius: „Mokslas“, 1983. – 185 p.:iliustr. (rus.)
  • Su kitais. Lazerių fizikos terminų žodynas rus. Словарь терминов по лазерной физике. / Vilniaus V. Kapsuko universitetas, Lietuvos TSR Mokslų akademija. Lietuvos TRS fizikų draugija. Vyr. red. Povilas Brazdžiūnas. Vilnius: 1984. – 169 p. (rus.)
  • A. P. Piskarskas ir kiti. Ultratrumpų šviesos impulsų generavimas (rus. Генерация сверхкоротких импульсов света). Vilnius, 1988. – 243 p.:iliustr. (rus.)
  • A. P. Piskarskas ir kiti. Pirminiai fotochemijos ir fotobiologijos procesai (rus. Первичные процессы в фотохимии и фотобиологии). Vilnius, 1989. – 160 p.:iliustr. (rus.)

Pripažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mirė fizikas Algis Petras Piskarskas. lrt.lt. 2022-06-12. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.
  2. Algis Petras Piskarskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-10-22. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.
  3. 3,0 3,1 3,2 Algirdas Stabinis. „Lazerių šviesos paiviliotas“. Mokslas ir gyvenimas, 2002, Nr.12.
  4. Mokslas Lietuvoje. Fiziniai mokslai. Fizika. Algis Petras Piskarskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007 646 p.
  5. Optical and Quantum Electronics: Editorial Board. Nuoroda tikrinta 2008-10-19.
  6. Nonlinear Analysis: Modelling and Control. Editorial Board Archyvuota kopija 2008-08-01 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2008-10-19.
  7. Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai. Nuoroda tikrinta 2008-10-03.
  8. LFD valdyba, išrinkta 1999 09 17. Nuoroda tikrinta 2008-10-03.
  9. Lazerinių tyrimų centras: Akad. prof. habil. dr. Algis Petras Piskarskas. Nuoroda tikrinta 2008-09-30.
  10. Lietuvos mokslų akademija: 1994 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai
  11. Valstybinė premija Vilniaus universiteto fizikams. Fizikų žinios, 1995, Nr.8.
  12. Apdovanotųjų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2009-02-13 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2008-10-19.
  13. The European Physical Society: The EPS Quantum Electronics Prize Archyvuota kopija 2013-06-15 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2008-10-18.
  14. Lietuvos mokslų akademija: 2002 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai
  15. ELTA foto Archyvuota kopija 2014-05-05 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2008-10-19.
  16. Nacionalinės pažangos premijos 2007 m. laureatai Archyvuota kopija 2008-12-24 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2008-09-30.
  17. LMA premijos. Vilniaus universitetas. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.
  18. https://www.lrp.lt/lt/prezidento-veikla/apdovanojimai/apdovanotu-asmenu-duomenu-baze/27252?sqid=fc43775cfa7f5b607754d1137582fa77dfba1996[neveikianti nuoroda]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]