Spektroskopija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Spektroskopijos pavyzdys yra tiriamosios šviesos išsisklaidymas jai pereinant per prizmę.

Spektroskopija – sąveikos tarp medžiagos ir spinduliuojamos energijos tyrimas.[1] Istoriškai, spektroskopija kilo tyrinėjant matomos šviesos išsisklaidymą pagal jos bangos ilgį, pvz., per prizmę. Vėliau ši sąvoka buvo gerokai išplėsta. Spektroskopijos duomenys yra dažnai atvaizduojami spektru.

Spektroskopijos tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Rentgeno spindulių fotoelektroninė spektroskopija[taisyti | redaguoti kodą]

Atliekant šią spektroskopiją informacija apie cheminius ryšius gaunama iš fotoelektronų emisijos smailių poslinkių.[2]

Infraraudonoji spektroskopija[taisyti | redaguoti kodą]

Infraraudonoji spektroskopija yra dažnai taikoma organinių ir kai kurių neorganinių junginių analizei.[3]

Kitos spektroskopijos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Ultravioletinė ir matomos šviesos sugerties spektroskopija
  • Branduolinė magnetinio rezonanso spektroskopija
  • Ramano spektroskopija

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Herrmann, R.; C. Onkelinx. „Quantities and units in clinical chemistry: Nebulizer and flame properties in flame emission and absorption spectrometry (Recommendations 1986)“. Pure and Applied Chemistry, 58 (12), 1737–1742 (1986). DOI:10.1351/pac198658121737. 
  2. http://www.fei.ktu.lt/lt/analitineiranga.htm Nuoroda tikrinta 2013 m. gruodžio 11 d.
  3. Ulozaitė Regina, Paprūdžių kapinyno kario kapo Nr. 24 geriamųjų ragų spektroskopiniai tyrimai, in: Archaeologia Lituana, Vilnius, 2008, Nr. 9, p. 54–56. ISSN 1392–6748.