Laima Griciūtė
| Liudvika Laima Griciūtė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1926 m. balandžio 15 d. Kaune |
| Mirė | 2018 m. lapkričio 3 d. (92 metai) |
| Tėvas | Augustinas Gricius |
| Veikla | Lietuvos gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. |
Liudvika Laima Griciūtė (1926 m. balandžio 15 d. Kaune – 2018 m. lapkričio 3 d.) – Lietuvos gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvas Augustinas Gricius, broliai: smuikininkas Algis Gricius ir kino operatorius Jonas Gricius. 1933 – 1938 m. mokėsi Kauno pradžios mokykloje, 1938 m. įstojo į Kauno 2-ąją mergaičių gimnaziją. 1941 m. su tėvais ištremta gyveno Altajaus kr., Jakutijoje, Jaroslavlio srityje. Grįžusi į Lietuvą, 1946 – 1950 m. studijavo Kauno universiteto Medicinos fakultete, o 1950 – 1952 m. Kauno Medicinos institute. 1952 – 1955 m. mokėsi Leningrado (Rusija) Onkologijos instituto aspirantūroje.[1] 1955 m. apgynė medicinos mokslų kandidatės disertaciją, 1966 m. – medicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Eksperimentiniai plaučių navikai“, 1989 m. suteiktas profesorės vardas.[2]
1955 – 1956 m. dirbo Respublikinės onkologijos dispanserio gydytoja-ordinatore.[3] 1956 – 1957 m. – buvo Leningrado onkologijos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1957 – 1974 m. vadovavo Onkologijos instituto Patologinės morfologijos laboratorijai.[4] 1967 – 1968 m. praktikavo Paryžiaus Radžio instituto genetikos laboratorijoje.[5] 1974 m. dalyvavo tarptautinėje ekspedicijoje Irane aplinkos kancerogenams tirti.[6] 1974 – 1980 m. buvo Tarptautinio vėžio tyrimo centro Lione Aplinkos kancerogenų skyriaus vedėja, nuo 1988 m. šio centro mokslinės tarybos narė.[7] 1980 m. grįžusi į Lietuvą iki 1982 m. dirbo Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos instituto Vilniuje direktoriaus pavaduotoja.[8] 1982 – 1990 m. Onkologijos mokslinio tyrimo instituto direktorė, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji onkologė, Lietuvos TSR onkologų mokslinės draugijos pirmininkė, nuo 1984 m. – Lietuvos TSR vėžio registro tarybos pirmininkė.[9] Jos pastangomis Onkologijos mokslinio tyrimo institute įkurta Vėžio profilaktikos laboratorija, vėliau pavadinta Onkologijos centro Aplinkos kancerogenų laboratorija, jai vadovavo 1990 – 1993 m. 1993 – 1999 m. Onkologijos centro direktoriaus pavaduotoja mokslui.[10]2002 m. apdovanota Lietuvos mokslo premija.[11]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Eksperimentiniai plaučių navikai, 1975 m., rusų k.
- Patologinė anatomija, vadovėlis, su kitais, 1986 m.
- Pirminė vėžio profilaktika, su kitais, 1992 m.
- Kancerogenezė ir vėžio biologija, 1992 m.
- Onkologija, su kitais, 1992 m.
- Alkoholis ir vėžys, 1994 m., rusų k.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://www.archyvai.lt/lt/fondai/asmenu_dokumentu_fondai/lcva_fr565_pazyma.html Archyvuota kopija 2019-02-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.archyvai.lt/lt/fondai/asmenu_dokumentu_fondai/lcva_fr565_pazyma.html Archyvuota kopija 2019-02-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.archyvai.lt/lt/fondai/asmenu_dokumentu_fondai/lcva_fr565_pazyma.html Archyvuota kopija 2019-02-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.archyvai.lt/lt/fondai/asmenu_dokumentu_fondai/lcva_fr565_pazyma.html Archyvuota kopija 2019-02-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.archyvai.lt/lt/fondai/asmenu_dokumentu_fondai/lcva_fr565_pazyma.html Archyvuota kopija 2019-02-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.archyvai.lt/lt/fondai/asmenu_dokumentu_fondai/lcva_fr565_pazyma.html Archyvuota kopija 2019-02-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.archyvai.lt/lt/fondai/asmenu_dokumentu_fondai/lcva_fr565_pazyma.html Archyvuota kopija 2019-02-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.archyvai.lt/lt/fondai/asmenu_dokumentu_fondai/lcva_fr565_pazyma.html Archyvuota kopija 2019-02-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.archyvai.lt/lt/fondai/asmenu_dokumentu_fondai/lcva_fr565_pazyma.html Archyvuota kopija 2019-02-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Laima Griciūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 150 psl.
- ↑ Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F. R-565, ap. 1, b. 32, l. 3, http://lt. wikipedia. org,, Kas yra kas Lietuvoje, K., 2002 m., psl. 215.