Algis Petras Piskarskas
| Algis Petras Piskarskas | |
|---|---|
| Gimė | 1942 m. gruodžio 19 d. Kėdainiai |
| Mirė | 2022 m. birželio 11 d. (79 metai) Vilnius |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Steponas Piskarskas |
| Motina | Janina Žirgulevičiūtė-Piskarskienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Vida |
| Vaikai | Rimtautas (g. 1979 m.), Kristina (g. 1984 m.) |
| Veikla | fizikas, akademikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas |
| Sritis | kvantinė elektronika, netiesinė optika, lazerinė spektroskopija |
| Organizacijos | Vilniaus universitetas Lietuvos mokslų akademija |
| Išsilavinimas | habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras |
| Alma mater | Maskvos universitetas |
| Žymūs studentai | Romualdas Danielius, Roaldas Gadonas, Algirdas Juozapavičius, Valdas Sirutkaitis, Valerijus Smilgevičius |
| Žinomas (-a) už | lazerių fizikos vystymą Lietuvoje |
| Žymūs apdovanojimai | |
Algis Petras Piskarskas (1942 m. gruodžio 19 d. Kėdainiuose – 2022 m. birželio 11 d. Vilniuje[1][2]) – lietuvių fizikas, akademikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Algis Petras Piskarskas gimė mokytojų Stepono Piskarsko ir Janinos Žirgulevičiūtės-Piskarskienės šeimoje[3]. Tėvas dėstė fiziką Kėdainių 2-oje vidurinėje mokykloje. 1957 m. Steponas buvo išrinktas Vilniaus pedagoginio instituto docentu, todėl visa šeima persikėlė į Vilnių. 1959 m. Algis Piskarskas baigė Vilniaus Salomėjos Neries vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Būdamas trečio kurso studentas Povilo Brazdžiūno padedamas 1962 m. išvyko studijuoti į Maskvos M. Lomonosovo universitetą, kurį baigė 1965 m. Čia 1968 m. baigė aspirantūrą, 1969 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją tema „Impulsinės parametrinės šviesos generacijos tyrimas“ (vadovas S. Achmanovas). 1983 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją tema „Plačios bangų srities parametriniai šviesos generatoriai ir jų taikymas sparčiųjų vyksmų spektroskopijoje“.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dar studijuodamas Maskvoje vienas pirmųjų stebėjo parametrinio šviesos stiprinimo ir osciliavimo reiškinius.[3]
Nuo 1968 m. dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. 1969 m. pirmą kartą kristale stebėta gryna parametrinė šviesos generacija, nenaudojant optinio rezonatoriaus, pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje pikosekundinis lazeris[3][4] (daugiaspalvis parametrinis lazeris su kalio dihidrofosfato kristalu). 1978 m. išrinktas 1974 m. Fizikos fakultete įkurtos Kvantinės elektronikos katedros vedėju, o 1983 m. – prie katedros įkurto Lazerinių tyrimų centro moksliniu vadovu. Nuo 1984 m. – profesorius.
Skaitė paskaitas Jenos, Miuncheno, Grioningeno ir Leideno, Berklio, Šiaurės Teksaso, Prahos ir kt. universitetuose, mokslo centruose.
1976–1984 m. buvo Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos konsultantas. Buvo mokslinių žurnalų „Optical and Quantum electronics“[5] ir „Nonlinear Analysis: Modelling and Control“[6] redaktorių kolegijų narys.
1991 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1996 m. gegužės 15 d. – tikruoju nariu,[7] 2001–2005 m. – viceprezidentu, nuo 2017 m. buvo narys emeritas. Nuo 1995 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos narys. 1999–2003 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentas, mokslo komisijos pirmininkas[8].
Svarbiausi darbai iš kvantinės elektronikos, netiesinės optikos ir lazerinės spektroskopijos[9].
Daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, pranešimų ir kitų mokslinių publikacijų autorius bei bendraautoris.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- A. P. Piskarsko ir A. P. Stabinio vertimas. Ultratrumpieji šviesos impulsai (rus. Сверхкороткие световые импульсы). Maskva: „Mir“, 1981. – 479 p.: iliustr. (rusų k. Originalas: Stanley L. Shapiro, D. H. Auston. Ultrashort Light Pulses: Picosecond Techniques and Applications. Niujorkas: Springer-Verlag, 1977. – 389 p. ISBN 0-387-08103-8)
- R. Danielius, A. Piskarskas, V. Sirutkaitis, A. P. Stabinis, J. Z. Jasevičiūtė. Parametriniai šviesos generatoriai ir pikosekundinė spektroskopija (rus. Параметрические генераторы света и пикосекундная спектроскопия). Vilnius: „Mokslas“, 1983. – 185 p.:iliustr. (rus.)
- Su kitais. Lazerių fizikos terminų žodynas rus. Словарь терминов по лазерной физике. / Vilniaus V. Kapsuko universitetas, Lietuvos TSR Mokslų akademija. Lietuvos TRS fizikų draugija. Vyr. red. Povilas Brazdžiūnas. Vilnius: 1984. – 169 p. (rus.)
- A. P. Piskarskas ir kiti. Ultratrumpų šviesos impulsų generavimas (rus. Генерация сверхкоротких импульсов света). Vilnius, 1988. – 243 p.:iliustr. (rus.)
- A. P. Piskarskas ir kiti. Pirminiai fotochemijos ir fotobiologijos procesai (rus. Первичные процессы в фотохимии и фотобиологии). Vilnius, 1989. – 160 p.:iliustr. (rus.)
Pripažinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1984 m. – TSRS Valstybinė mokslo ir technikos premija už netiesinės optikos tyrimus.
- 1992 m. – Aleksandro fon Humbolto mokslo premija.
- 1994 m. – Lietuvos mokslo premija už 1984–1993 m. darbų ciklą „Parametriniai šviesos reiškiniai kristaluose“ (kartu su Romualdu Danieliumi ir Algirdu Stabiniu).[10][11]
- 1999 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.[12]
- 2001 m. – Europos fizikų draugijos Kvantinės elektronikos premija „už jo novatoriškus ultratrumpų impulsinių šviesos šaltinių, paremtų optine parametrine generacija ir osciliacija, tyrimus ir vystymą“.[13]
- 2002 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai (1986–2000 m.)“ (kartu su Ričardu Rotomskiu, Giedre Virgilija Streckyte, Benediktu Juodka, Vida Kirveliene, Liudvika Laima Griciūte, Konstantinu Povilu Valucku, Laima Bloznelyte-Plėšniene ir Janina Didžiapetriene).[14]
- 2003 m. – Šv. Kristoforo statulėlė už nuopelnus Vilniaus miestui.[15]
- 2007 m. – Partnerystės pažangos premija (kartu su Romualdu Danieliumi, Kęstučiu Jasiūnu ir Rimantu Kraujaliu už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas).[16]
- 2010 m. – P. Brazdžiūno premija.[17]
- 2019 m. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.[18]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mirė fizikas Algis Petras Piskarskas. lrt.lt. 2022-06-12. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.
- ↑ Algis Petras Piskarskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-10-22. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Algirdas Stabinis. „Lazerių šviesos paiviliotas“. Mokslas ir gyvenimas, 2002, Nr.12.
- ↑ Mokslas Lietuvoje. Fiziniai mokslai. Fizika. Algis Petras Piskarskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007 646 p.
- ↑ Optical and Quantum Electronics: Editorial Board Archyvuota kopija 2008-10-18 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2008-10-19.
- ↑ Nonlinear Analysis: Modelling and Control. Editorial Board Archyvuota kopija 2008-08-01 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2008-10-19.
- ↑ Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai. Nuoroda tikrinta 2008-10-03.
- ↑ LFD valdyba, išrinkta 1999 09 17. Nuoroda tikrinta 2008-10-03.
- ↑ Lazerinių tyrimų centras: Akad. prof. habil. dr. Algis Petras Piskarskas. Nuoroda tikrinta 2008-09-30.
- ↑ Lietuvos mokslų akademija: 1994 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai
- ↑ Valstybinė premija Vilniaus universiteto fizikams. Fizikų žinios, 1995, Nr.8.
- ↑ Apdovanotųjų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2009-02-13 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2008-10-19.
- ↑ The European Physical Society: The EPS Quantum Electronics Prize Archyvuota kopija 2013-06-15 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2008-10-18.
- ↑ Lietuvos mokslų akademija: 2002 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai
- ↑ ELTA foto Archyvuota kopija 2014-05-05 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2008-10-19.
- ↑ Nacionalinės pažangos premijos 2007 m. laureatai Archyvuota kopija 2008-12-24 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2008-09-30.
- ↑ LMA premijos. Vilniaus universitetas. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.
- ↑ https://www.lrp.lt/lt/prezidento-veikla/apdovanojimai/apdovanotu-asmenu-duomenu-baze/27252?sqid=fc43775cfa7f5b607754d1137582fa77dfba1996[neveikianti nuoroda]